Jos vadovaujama Nacionalinio sambūrio (RN) partija rinkimų kampanijoje daug dėmesio skiria saugumui, imigracijai ir ekstremizmui – šalies politinių diskusijų centre esantiems klausimams, dėl kurių savo požiūrį turi išdėstyti rinkimuose dalyvaujantys kandidatai iš plataus politinio spektro.
„Mes esame pačiame šalies politiniame centre“, – anksčiau šį mėnesį džiaugėsi M. Le Pen, lankydamasi Sen Šamono mieste Prancūzijos pietryčiuose.
Dėl COVID-19 pandemijos atidėti regioniniai rinkimai sulaukia daug dėmesio ir yra laikomi paskutiniu politiniu išbandymu partijoms prieš kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus.
Prancūzijoje slūgstant trečiajai koronavirusinės pandemijos bangai apklausos rodo, kad nusikalstamumas ir terorizmas yra tarp labiausiai Prancūzijos visuomenei rūpinčių problemų.
Pastarojo meto įvykiai – pradedant radikalaus islamisto įvykdytu mokytojo nužudymu gatvėje 2020 metų pabaigoje ir baigiant keliais išpuoliais prieš policijos pareigūnus šiais metais – lėmė, kad šios problemos nesitraukia iš naujienų antraščių ir toliau kursto diskusijas apie integraciją ir islamą.
Prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė paruošė naują įstatymą dėl kovos su smurtu ir ekstremizmu, nors opozicijoje esantys centro dešinieji respublikonai taip pat siekia pasirodyti esantys įstatymo ir tvarkos partija.
Prieš balsavimą, kuris vyks ateinančius du savaitgalius, M. Le Pen nesiteisino, kad pagrindinį dėmesį savo kampanijoje skyrė nacionalinės politikos klausimams, tokiems kaip nusikalstamumas ir policijos darbas.
Ji jau dabar orientuojasi į kitų metų balandį ir gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. Šiuo metu apklausos rodo, kad rinkimuose turėtų pasikartoti 2017 metų rinkimų scenarijus ir paskutiniame ture ji turėtų vėl susirungti su E. Macronu.
Neaiškus rezultatas
Regioniniuose rinkimuose bus renkama 13 Prancūzijos regionų ir 96 departamentų vietos valdžia.
Analitikai perspėja nedaryti skubotų išvadų iš šių rinkimų rezultatų, nes daugeliu atveju juos gali nulemti vietos dinamika. Ekspertai abejoja, kiek tiksliai rinkimų rezultatai gali atspindėti platesnį politinį vaizdą.
Tačiau jie neišvengiamai nulems artimiausių savaičių naratyvą, ypač kalbant apie M. Le Pen kaip kandidatės stiprybę ir galimybę laimėti rinkimus bei apie E. Macrono nusilpusios centristinės partijos „Respublika, pirmyn“ (La République en Marche, LREM) būklę.
Tačiau ką nors prognozuoti yra sunku dėl dviejų etapų rinkimų sistemos, neaiškaus rinkėjų aktyvumo, kuris gali siekti 60 proc., ir vadinamojo strateginio balsavimo, per kurį paprastai susitelkia pagrindinės partijos, siekdamos neprileisti kraštutinių dešiniųjų prie valdžios.
Sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ ir bendrovės „Sopra Steria“ birželio 12 dieną atliktos apklausos rezultatai rodo, kad RN kandidatai galėtų laimėti šešiuose iš 13 pagrindinės teritorijos regionų pirmajame ture, tačiau galiausiai gali visur pralaimėti per antrąjį rinkimų ratą. Taip jau atsitiko per praėjusius rinkimus 2015 metais.
„Jai (Le Pen) būtų puiku ir suteiktų pagreičio prieš prezidento rinkimų kampaniją, jeigu Nacionalinio sambūrio partija laimėtų kuriame nors regione“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Ipsos“ Prancūzijos skyriaus visuomenės nuomonės tyrimų vadovas Stephane'as Zumsteeg.Nors kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikai vadovauja keliems miestams ir gyvenvietėms, RN dar niekada nėra vadovavusi regionui. Tai leistų partijai valdyti milijardų eurų biudžetą ir daryti įtaką mokykloms, transportui bei ekonomikos plėtrai.
Daugiausia vilčių teikia Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regionas, kur RN rinkimuose ves buvęs ministras Thierry Mariani, perbėgęs iš centro dešiniųjų Respublikonų partijos 2019 metais.
E. Macrono LREM kol kas pirmauja, geriausiu atveju, viename regione, tačiau, pasak S. Zumsteeg, tai neturėtų turėti įtakos prezidento reitingams, kurie pastaruoju metu pakilo.
„Macronui pavyko nesusieti savo likimo su partijos įvaizdžiu“, – sakė jis.
Viešosios nuomonės eksperto Antoine Bristielle'io iš kairuoliško Jeano-Jaureso fondo teigimu, artėjantis balsavimas veikiausiai taps dar vienu žingsniu verčiant kažkada marginaline buvusią ultradešiniąją politinę jėgą labiau įprasta partija.
„Galime pastebėti, kad Nacionalinio sambūrio partijos idėjos netapo labiau populiarios arba labiau priimtinos Prancūzijos visuomenei, – sakė jis AFP. – Tačiau pati partija nebegąsdina žmonių taip, kad sukeltų pasipriešinimo bangą.“