„Dėl antstolių pritaikytų priemonių iš „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ buvo išieškota daugiau nei 2,4 mln. rublių skolos, skolos likutis yra apie 7,6 mln. rublių“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė Federalinė antstolių tarnyba (FSSP).

Grupės ar asmenys, kurie Rusijoje priskiriami „užsienio agentų“ kategorijai, turi atskleisti savo finansavimo šaltinius ir žymėti savo publikacijas atitinkama žyme. Kitu atveju gali grėsti bauda.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija „Roskomnadzor“ pranešė šiemet surašiusi 520 protokolų RFE/RL, 2017 metais pripažintam „užsienio agentu“, taip pat jo generaliniam direktoriui, nes kai kurie Rusijoje veikiantys tinklalapiai nebuvo atitinkamai pažymėti.

RFE/RL išvakarėse pranešė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pradėjo nagrinėti radijo ir jo direktoriaus Andrejaus Šaro pateiktus skundus dėl „užsienio agentų“ įstatymo taikymo Rusijoje.

FSSP taip pat pranešė mėginanti išieškoti baudas iš socialinio tinklo „Twitter“ ir susirašinėjimo platformos „Telegram“.

„Twitter“ skirta apie 32 mln. rublių (370 tūkst. eurų) bauda už tokius pažeidimus kaip atsisakymas pašalinti uždraustą informaciją.

Tuo metu „Telegram“ liepta sumokėti 800 tūkst. rublių (9,3 tūkst. eurų) už atsisakymą teisėsaugos prašymu iššifruoti vartotojų žinutes.

Pirmieji teisės aktai, leidžiantys valdžios institucijoms žymėti organizacijas sovietmečio laikų terminu „užsienio agentas“, buvo priimti 2012 metais ir iš pradžių buvo taikomi nevyriausybinėms organizacijoms.

2017-aisiais šio įstatymo nuostatas pradėta taikyti ir žiniasklaidos organizacijoms, atsakant į JAV sprendimą į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukti Kremliaus finansuojamą televiziją RT (anksčiau besivadinusią „Russia Today“).

Rusija gruodžio mėnesį dar kartą atnaujino minimą įstatymą: dabar jis gali būti taikomas ir privatiems asmenims, taip pat padidintos potencialios bausmės už jo nuostatų nesilaikymą, numatant galimą laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.