V. Putinas pasiekė vieną dalyką, kurio troško – teisėtumo tarptautinėje arenoje. J. Bidenas tvirtino stojęs į konfrontaciją su V. Putinu dėl kibernetinių atakų, Rusijos elgesio su už demokratiją kovojančiais aktyvistais ir būtinybės bendradarbiauti dėl branduolinių ginklų ir Arkties.
Tačiau apibrėžti konkrečius pasiekimus buvo nelengva, abu lyderiai elgėsi pagal klasikinį scenarijų. Kratydamasis klausimų dėl žmogaus teisių Rusijoje, V. Putinas didžiąją spaudos konferencijos dalį trečiadienį kritikavo Jungtines Valstijas įvairiais aspektais, nuo slaptų CŽA kalėjimų 2000-jų pradžioje iki sausio mėnesį įvykdytos atakos prieš JAV Kapitolijų.
„O kaip Gvantanamas – jis dar veikia, – kalbėjo V. Putinas. – Ir jam negalioja jokia teisė, tarptautinė, Amerikos, jokia. CŽA kalėjimai, kurie buvo atidaryti daugelyje valstijų ir kuriuose buvo vykdomi kankinimai, kas tai, žmogaus teisės?“
J. Bidenas sakė įteikęs V. Putinui sąrašą šešiolikos svarbiausių infrastruktūros objektų, į kuriuos negalima taikytis kibernetinėmis atakomis, – ir net pažymėjo, kad Rusijos pareigūnams paliko įspūdį jo argumentas prieš kibernetines atakas panaudojant išpirkos reikalaujantį virusą, tokias kaip ataka prieš JAV bendrovės „Colonial Pipeline“ vamzdyną, įvykdyta gegužę.
„Aš jam paaiškinau, kad mes turime reikšmingų kibernetinės gynybos pajėgumų, ir jis tai žino, – sakė J. Bidenas. – Jis nežino konkrečiai, kokie jie, bet jie reikšmingi. Jeigu Rusija iš tikrųjų pažeis šias esmines normas, mes atsakysime.“
„Raudonųjų linijų“ nubrėžimas V. Putinui galėtų reikšti, kad dar viena didelio masto kibernetinė ataka, siejama su Rusija, užtikrintų matomą JAV atsaką, kuris niekais paverstų bet kokį geranoriškumą, pasireiškusį per viršūnių susitikimą.
Tačiau J. Bidenas pabrėžė, kad šis susitikimas suteikė svarbią galimybę išdėstyti JAV poziciją akis į akį.
„Žinau, kad šis susitikimas sulaukė labai daug dėmesio, bet aš jį surpantu labai paprastai“, – teigė J. Bidenas. „Dabar svarbu, kaip judėsime toliau“, – pabrėžė prezidentas pridurdamas, kad viršūnių susitikimas „nevyko hiperboliškoje atmosferoje“. Ar jis bus sėkmingas, „pamatysime“, sakė jis.
Nė nebuvo tikėtasi, kad susitikimas Ženevoje išspręs daugelį problemų tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos. JAV siekia, kad Rusija pasitrauktų iš Krymo, kad liautųsi kištis į rinkimus užsienyje, kad leistų vykti demokratiniams debatams ir nustotų remti autoritarinius eilės šalių, nuo Baltarusijos iki Venesuelos, lyderius.
V. Putinas – kurio populiarumas smuko smogus COVID-19 krizei ir paspartėjus infliacijai, – siekia, kad būtų atšauktos JAV sankcijos ir, galbūt ne taip akivaizdžiai, susigrąžinti jausmą, kad Rusija užsienyje yra gerbiama.
Šiuo pastaruoju aspektu jis iš dalies gavo, ko norėjo, iš J. Bideno, pavadinusio Rusiją „didžia galia“ ir „išdidžia“ tauta, skirtingai nei buvęs prezidentas Barackas Obama, iš aukšto kalbėjęs apie Rusiją kaip apie „regioninę galią“.
Maskva viršūnių susitikimą pavadino sėkmingu, sakė Andrejus Kortunovas, Kremliaus įkurtos Rusijos Tarptautinių reikalų tarybos vadovas. „V. Putinas sulaukė iš J. Bideno pripažinimo, kokio ir norėjo“, – sakė jis.
Bet J. Bidenas taip pat pabrėžė, kad nepraleis progos paspausti V. Putiną dėl žmogaus teisių ir tokių atvejų, kaip įkalintas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.
„Kaip galėčiau būti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas ir nekalbėti apie žmogaus teisių pažeidimą, – sakė J. Bidenas. – Štai kodėl mes išsakysime savo susirūpinimą dėl tokių atvejų kaip A. Navalnas.“
J. Bidenas teigė aiškiai leidęs suprasti V. Putinui, kad jeigu A. Navalnas numirs kalėjime, „pasekmės Rusijai bus skaudžios“.
V. Putinas numojo į tai ranka. Jis kaltino opozicijos lyderį siekus medicininės pagalbos ir gydymo užsienyje – po to, kai jis buvo apnuodytas, kaip įtariama, saugumo tarnybų, – ir prilygino A. Navalno vadovaujamas demokratines protesto akcijas su kai kuriomis smurtingomis demonstracijomis prieš rasizmą, vykusiomis JAV praėjusiais metais, sakydamas, kad jis nenorėtų, kad tokio tipo neramumai kaip per demonstracijas „Black Lives Matter“ kiltų jo šalyje.
Jis taip pat atsargiai perspėjo J. Bideną, kad naujos sankcijos Jungtinėms Valstijoms reikštų „dar vieną praleistą galimybę“.
Ambasadoriai grįžta
Konkrečiausia žinia per susitikimą buvo didžiąja dalimi logistinė: susitarta grąžinti JAV ir Rusijos ambasadorius į jų darbo vietas. Net šis klausimas buvo sudėtingas, nes nors Rusija atšaukė ambasadorių Jungtinėse Valstijose Anatolijų Antonovą, Jungtinėms Valstijoms paskelbus naują raundą sankcijų, JAV pareigūnai jau seniai buvo informavę, kad ambasadorius Johnas Sullivanas – dirbęs ir D. Trumpo administracijoje, – grįš į Maskvą, praleidęs šiek tiek laiko su šeima.
Abu lyderiai taip pat sutarė pradėti dialogą dėl strateginio stabilumo, įskaitant planus pakeisti branduolinę ginkluotę ribojančią sutartį „New START“ „stipresniu susitarimu“, kai sutartis baigs galioti 2026 metais.
V. Putinas kartu pagyrė J. Bideno paramą Minsko susitarimui, siekiant išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje.
Susitikime buvo daug simbolinių niuansų. Pastarąjį kartą JAV ir Rusijos lyderiai susitiko viršūnių susitikime 2018 metais, kai JAV prezidentu buvo Donaldas Trumpas. Tas susitikimas pagarsėjo savo spaudos konferencija, per kurią D. Trumpas stojo Rusijos žvalgybos tarnybų pusėn, o ne nuosavų žvalgybos institucijų, pranešusių apie Maskvos kišimąsi į 2016 metų prezidento rinkimus, pusėn. Toks žingsnis įžiebė nesutarimų abiejose vadovaujančiose partijose Vašingtone.
Naikintuvai
Simboliniai ženklai negali užmaskuoti geopolitinių grėsmių. Tuo metu, kai V. Putinas ir J. Bidenas kalbėjosi, Lietuva ir Estija pranešė apie Rusijos naikintuvus, pažeidusius jų oro erdvę. Tokių incidentų jau yra įvykę ir anksčiau, bet tokie veiksmai byloja apie pastebimą grėsmę iš Rusijos prieš dvi NATO nares ir dar tą pačią savaitę, kai J. Bidenas susitiko su aljanso lyderiais Briuselyje.
„Mes negalime tikėtis geresnių santykių su Rusija, nei Rusija jų nori su mumis. Ir kadangi mes toliau turime reikalų su tuo pačiu Rusijos lyderiu, Vladimiru Putinu, bijau, kad būtent čia mes susiduriame su rizika, – sakė Timas Morrisonas, buvęs vyriausiasis ekspertas Rusijos klausimais D. Trumpui šeimininkaujant Baltuosiuose rūmuose. – J. Bideno administracija siekia deeskaluoti įtampą, bet man neaišku, ko siekia Vladimiras Putinas.“
Saulėtą pavakarę Ženevoje pasibaigus abiem spaudos konferencijoms, JAV ir Rusijos lyderiai Šveicarijos miestą paliko nusiteikę optimistiškai.
V. Putinas gyrė J. Bideną kaip „labai konstruktyvų, subalansuotą žmogų“, pabrėždamas jo, kaip politiko, patirtį. Ir jis pritarė J. Bideno įvertinimui, esą vien jau pats viršūnių susitikimas yra tam tikra pergalė.
„Tam, kad situacija būtų iš tiesų nuspėjama, mums reikia susitarti dėl žaidimo taisyklių, – po derybų žurnalistams sakė V. Putinas. – Manyčiau, šiuo klausimu mes galime sutarti. Bent jau man susidarė toks įspūdis po susitikimo su prezidentu J. Bidenu.“
J. Bidenas ir jo patarėjai į viršūnių susitikimą atvyko, nusiteikę prigesinti kalbas apie kokį nors dramatišką JAV ir Rusijos santykių pagerėjimą. Bet galiausiai jis neatsispyrė tam tikrai viltingai nuomonei – kurią kritikai vadina naivia, – primenančiai jo pirmtakų politiką Rusijos atžvilgiu, sakydamas, jog yra „reali perspektyva žymiai pagerinti santykius“.
„Aš padariau tai, ko ir atvykau, – sakė J.Bidenas. – Akivaizdu, kad nėra niekieno interesas, nei jūsų šaliai, nei manajai, būti naujame Šaltajame kare.“
