Taip ji sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, esą, A. Navalnas „sąmoningai“ pažeidė reikalavimą registruotis inspekcijoje ir išvyko gydytis į užsienį, skelbia „Dožd“.

„Atminčiai išsaugojau fotografiją, kaip Aleksejus, sąmoningai ignoruodamas reikalavimą registruotis inspekcijoje, išvyksta gydytis į užsienį“, – parašė J. Navalnaja.

Taip ji pakomentavo V. Putino žodžius, išsakytus per spaudos konferenciją po susitikimo su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu. A. Navalno ir jo persekiojimo temą palietė būtent Jungtinių Valstijų prezidentas.

V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad kalinamas Kremliaus kritikas A. Navalnas ignoravo įstatymus, kai pernai po apnuodijimo išvyko gydytis į Vokietiją.

„Tas asmuo žinojo, kad pažeidžia Rusijoje galiojantį įstatymą“, – pareiškė V. Putinas per spaudos konferenciją po derybų su JAV prezidentu Joe Bidenu Ženevoje, turėdamas galvoje lygtinės laisvės atėmimo bausmės A. Navalnui sąlygas.

V. Putinas sakė, kad A. Navalnas „privalėjo registruotis kaip asmuo, du kartus nuteistas lygtine bausme, sąmoningai – noriu tai pabrėžti – nepaisydamas šio įstatymo reikalavimo, šis ponas išvyko gydytis į užsienį“.

„Valdžios organai nereikalavo, kad jis registruotųsi. Kai tik jis išėjo iš ligoninės ir paskelbė savo vaizdo įrašus internete, kilo toks reikalavimas. Jis neatvyko, nepaisė įstatymo reikalavimo. Jis buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą“, – tęsė prezidentas.

„Apie tai žinodamas, jis atvyko. Darau prielaidą, kad (jis) norėjo... būti sulaikytas. Jis padarė tai, ko norėjo, tad apie ką čia kalbėti?“ – pridūrė V. Putinas.


A. Navalnas yra garsiausias Rusijos prezidento kritikas.

Praėjusią vasarą A. Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ ir vos nemirė. Vasarį A. Navalnas buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė 2014-aisiais byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas, kai gydėsi Vokietijoje.

A. Navalnas tvirtina, kad ta byla buvo politiškai motyvuota.

Jis kaltina Kremlių pasikėsinimu jį nužudyti, bet V. Putino administracija neigia, kad yra kaip nors su tuo susijusi.

Kovo mėnesį A. Navalnas paskelbė bado streiką įkalinimo įstaigoje, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų bei kojų ir rankų tirpimo.

Dėl badavimo labai nusilpęs A. Navalnas balandžio 20 dieną buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę, Vakarams pagrasinus, kad jo mirties atveju Rusija sulauks rimtų pasekmių.

Dar po trijų dienų 45 metų A. Navalnas bado streiką nutraukė.

Neseniai A. Navalno bendražygių komanda pranešė, kad jis sugrąžintas į liūdnai pagarsėjusią Pokrovo koloniją netoli Maskvos.

Praėjusią savaitę A. Navalno įkurtas Kovos su korupcija fondas (FBK), Piliečių teisių gynimo fondas (FZPG) ir regioninių biurų tinklas buvo pripažinti „ekstremistinėmis organizacijomis“, o įstatymų leidėjai priėmė teisės aktą, draudžiantį tokią etiketę turinčių grupių nariams ir rėmėjams balotiruotis į parlamentą. Tai padaryta artėjant rugsėjį numatytiems žemųjų rūmų, Valstybės Dūmos, rinkimams.


V. Putinas per trečiadienio spaudos konferenciją sakė, jog FBK esą „viešai kvietė į masinius neramumus, į neramumus įtraukė nepilnamečius“ ir „viešai skelbė instrukcijas, kaip gaminti Molotovo kokteilius“.

Rusijos valdžia šiais metais taip pat ėmė didinti spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai: keli leidiniai paskelbti „užsienio agentais“, o JAV finansuojamas „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) neseniai sulaukė virtinės didelių baudų.

Pasak V. Putino, J. Bidenas iškėlė klausimą dėl žmogaus teisių Rusijoje, bet pažymėjo, kad žmogaus teisių pažeidimų taip pat yra ir JAV, paminėdamas terorizmu įtariamiems asmenims skirtą Gvantanamo kalėjimą.

„Prezidentas Bidenas palietė žmogaus teisių ir žmonių, manančių, kad atstovauja šiuos klausimus Rusijos Federacijoje, temą. Taip, kalbėjome apie tai. Jo iniciatyva“, – sakė V. Putinas, paklaustas žurnalistų, ar per susitikimą jiedu kalbėjosi apie A. Navalną.

V. Putinas savo ruožtu apkaltino Vašingtoną „dvigubais standartais“ ir siekiu kištis į Rusijos vidaus reikalus.

Jis gynė protestuotojus, kurie šį sausį šturmavo JAV Kapitolijų, pareiškęs, kad jie turi teisėtų politinių reikalavimų, ir sakė, kad Vašingtonas jam negali pamokslauti dėl žmogaus teisių.