Buvęs laikraščio redaktorius N. Pašinianas atėjo į valdžią 2018 metais, po taikių protestų prieš korumpuotą politinį elitą, valdžiusį šią valstybę po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Tačiau daugelis armėnų nusivylė N. Pašinianu dėl jo nesugebėjimo įgyvendinti žadėtų reformų ir veiksmų per šešias savaites trukusį karinį konfliktą su Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės, pareikalavusį maždaug 6 tūkst. gyvybių.

46 metų N. Pašinianas spaudžiamas atsistatydinti nuo tada, kai pernai lapkritį tarpininkaujant Rusijai sudarė su Azerbaidžanu susitarimą dėl ugnies nutraukimo.

Pagal tą susitarimą, sustabdžiusį Azerbaidžano puolimą, kurio metu buvo atkovotos kai kurios per 10-ojo dešimtmečio karą armėnų separatistų užimtos teritorijos dalys, Armėnija sutiko perduoti Azerbaidžanui tris aplink Kalnų Karabachą esančius rajonus, o regione buvo dislokuoti rusų taikdariai.

N. Pašinianas vylėsi, kad rinkimai padarys galą protestams ir leis jam likti premjero poste.

Tačiau tūžmingą kampaniją lydėjo agresyvi retorika ir nuogąstavimai, kad rinkimai dar labiau suskaldys šalį.

Sostinėje Jerevane, kurio gatvės mirga nuo agitacinių plakatų, naujienų agentūros AFP kalbinti armėnai skirtingai vertino ministrą pirmininką.

„Šis kapituliantas ir išdavikas privalo pasitraukti“, – sakė 52 metų Gegamas Hairapetianas.

„Mums reikia naujo veido, naujo politiko, kuris girdėtų mūsų nusiskundimus“, – pridūrė jis.

Tuo metu 69 metų Siruš Sirunian dėl krizės šioje skurdžioje Pietų Kaukazo šalyje, turinčioje 3 mln. gyventojų, kaltino N. Pašiniano pirmtakus.

„Nikolas yra mūsų didvyris ir gelbėtojas“, – sakė ji AFP.

„Buvusi valdžia už viską atsakinga. Jie dešimtmečius plėšė valstybę“, – pridūrė moteris.

Plaktukas ir vėzdas

Viešosiose nuomonės apklausose N. Pašiniano partija „Pilietinis susitarimas“ žengia koja kojon su buvusio prezidento R. Kočariano rinkimų bloku.

Abu politikai po rinkimų planuoja virtinę mitingų.

Pastarosiomis savaitėmis N. Pašinianas sugriežtino savo retoriką ir rinkimų kampanijos mitinguose demonstravo plaktuką, ragindamas rinkėjus suteikti jam „geležinį mandatą“ kritikams sutriuškinti.

„Tai plaktukas, priklausantis žmonėms, ir birželio 20-ąją jis nukris ant jūsų tuščių galvų“, – neseniai sakė jis per vieną iš mitingų, kreipdamasis į savo oponentus.

Premjeras prognozuoja, kad jo partija rinkimuose gaus 60 proc. balsų. Sociologai tokias prognozes vadina „fantastinėmis“.

N. Pašiniano politinis priešininkas, eksprezidentas Seržas Sargsianas, kurio blokas taip pat turėtų gauti vietų parlamente, paragino šalininkus premjero plaktuko smūgį atremti „vėzdu“.

Armėnijos žmogaus teisių ombudsmenas įspėjo rinkimų kampanijos dalyvius dėl pernelyg aštrios retorikos, pakursčiusios nuogąstavimus, kad po balsavimo gali kilti neramumai, jei kandidatai tvirtins, kad būta pažeidimų.

„Labai tikėtina, kad po tokios agresyvios kampanijos po rinkimų gatvėse gali kilti susirėmimų“, – sakė politologas Vigenas Hakobianas.

Rinkimuose varžysis rekordinis skaičius politinių jėgų – keturi blokai ir 22 partijos, dauguma jų – prorusiškos. Prognozuojama, kad didelei daliai jų nepavyks prasimušti į parlamentą.

Rusija, sena Armėnijos sąjungininkė, padėjo pasiekti paliaubų susitarimą su Azerbaidžanu ir yra dislokavusi Kalnų Karabache savo taikdarius.