Dešinįjį ekstremizmą H. Seehoferis pavadino „didele problema“ ir žurnalistams pareiškė, kad dažnai radikalai pasinaudodavo nuosaikesniais protestais prieš vyriausybės taikomas kovos su koronavirusu priemones.
„Mes turime būti ypač susirūpinę dėl to, kad pagrindinę masę sudarantys demonstrantai neatsiribojo nuo kraštutinių dešiniųjų“, – kalbėjo jis.
Vidaus saugumą prižiūrinčio Konstitucijos gynimo biuro 2020 metų ataskaitoje nurodoma, kad praėjusiais metais dešiniųjų ekstremistais laikomų žmonių skaičius padidėjo 3,8 proc. ir išaugo iki maždaug 33 300.
Maždaug 40 proc. šių žmonių – 13 300 – buvo laikomi „smurtaujančiais, pasirengusiais panaudoti smurtą ar paremti smurtą“.
H. Seehoferis atkreipė dėmesį, kad nors valdžios pareigūnai dažnai neišduodavo leidimų kraštutinių dešiniųjų organizuojamiems mitingams, jų rėmėjai įsimaišydavo tarp kitų demonstracijų, kurioms būdavo duotas leidimas, dalyvių.
Pernai su kraštutinių dešiniųjų ekstremizmu susijusių nusikaltimų padaugėjo penkiais procentais ir jų buvo registruota daugiau nei 22 000. Kruviniausias iš jų buvo ksenofobinių motyvų paskatintos šaudynės vakariniame Hanau mieste, pareikalavusios devynių gyvybių.
Pirmą kartą į metinę ataskaitą buvo įtrauktas skyrius, skirtas vadinamajai Naujajai dešinei. Jame rašoma apie ekstremistus, bandančius daryti įtaką vyraujančiam diskursui, pateikiant „pseudointelektualius“ argumentus, kuriais siekiama kurstyti rasinę neapykantą ir griauti tabu.
H. Seehoferis ne kartą įvardino dešiniojo sparno ekstremizmą kaip didžiausią grėsmę Vokietijos saugumui, o šalyje buvo uždraustos kelios su juo susijusios grupės.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas maždaug 1 tūkst. narių turinčiam judėjimui „Reichsbuerger“ (Reicho piliečiai), kuris nepripažįsta Vokietijos demokratinių institucijų ir kelia klausimus dėl dabartinės Vokietijos Federacinės Respublikos teisėtumo.
Ataskaitoje taip pat kalbama apie dešiniojo sparno ekstremistines apraiškas, pasikartojančias policijoje ir kariuomenėje.
Praėjusią savaitę Heseno žemės pareigūnai pranešė, kad išardo Frankfurto elitines policijos pajėgas, kai keli pareigūnai buvo apkaltinti dalyvavę kraštutinių dešiniųjų pokalbių svetainėse ir keitęsi neonacistine atributika.
Kraštutinių kairiųjų smurto, išpuolių prieš saugumo pajėgas, neonacius ir įmones, ypač nekilnojamojo turto valdytojus, augant nepasitenkinimui dėl kylančių nuomos kainų, pernai taip pat išaugo iki 1 237 atvejų, palyginti su 921 atveju 2019 metais.