Prezidentai susitiks Ženevos viloje „La Grange“, tarp šalių tvyrant įtampai dėl daugybės nesutarimų, pradedant kibernetinėmis atakomis bei kišimusi į rinkimus ir baigiant žmogaus teisių pažeidimais.

„Rusijos ir JAV santykiai šiuo metu yra aklavietėje, padėtis beveik kritinė. Reikia kažką daryti“, – sakė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas žurnalistams prieš viršūnių susitikimą.

„Žiūriu į šį susitikimą su praktiniu optimizmu, tačiau nedideliu. Tai pirmasis susitikimas sudėtingomis sąlygomis“, – kalbėjo jis.

Anot J. Ušakovo, Rusijos ir JAV ambasadoriai, anksčiau šiais metais išvykę namo, tarp šalių paaštrėjus įtampai dėl sankcijų, galėtų nedelsiant sugrįžti, jei susitikimas praeis gerai.

„Būtų didžiulis pasiekimas, jei ambasadoriai sugrįžtų prie savo darbo“, – sakė prezidento patarėjas.

Jis nurodė, kad prezidentai, be kitų temų, aptars kibernetinio saugumo, klimato kaitos, Arkties ir regioninių konfliktų klausimus.

J. Bidenas žada nustatyti „raudonas linijas“ V. Putinui

JAV prezidentas J. Bidenas pirmadienį sakė, kad nustatys aiškias „raudonas linijas“ Rusijos vadovui V. Putinui, kai trečiadienį susitiks su juo Ženevoje, prieš tai paraginęs NATO sąjungininkes drauge spręsti Maskvos ir Pekino keliamus iššūkius.

Kalbėdamas po savo pirmo NATO viršūnių susitikimo, kuriame dalyvavo kaip JAV prezidentas, J. Bidenas sakė: „Nesiekiu konflikto su Rusija, bet mes atsakysime, jeigu Rusija tęs savo žalingus veiksmus.“

J. Bidenas taip pat pavadino V. Putiną „kietu“ ir „vertu priešininku“ prieš nekantriai laukiamą pirmąją tiesioginę jų akistatą trečiadienį Ženevoje.

Įspėjimas Kremliaus šeimininkui nuskambėjo J. Bidenui stengiantis atkurti Vašingtono ryšius su sąjungininkėmis po ketverių transatlantinės įtampos temdytų jo pirmtako Donaldo Trumpo prezidentavimo metų.

Paraginti J. Bideno, NATO lyderiai sutarė drauge kovoti su agresyvios Kinijos politikos keliamais „sisteminiais iššūkiais“, Aljansui formuojant savo naują požiūrį į Pekiną.

Vis agresyvesni Kinijos veiksmai plėtojant branduolinį arsenalą, taip pat kosminius pajėgumus ir kibernetines kovos priemones kelia grėsmę tarptautinei tvarkai, nurodė lyderiai pareiškime.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės sieks bendradarbiauti su Kinija sprendžiant tokius tarptautinius klausimus kaip klimato kaita. Tai daryti ragina Europos sostinės.

Tačiau, atsižvelgdamas į augantį Vašingtono susirūpinimą, J. Stoltenbergas įspėjo: „Auganti Kinijos įtaka ir tarptautinė politika kelia iššūkių Aljanso saugumui.“

„Lyderiai sutarė, kad turime spręsti tokius iššūkius drauge, kaip Aljansas, ir mums reikia bendradarbiauti su Kinija, siekiant ginti mūsų saugumo interesus“, – kalbėjo NATO vadovas.

Viršūnių susitikimo komunikate lyderiai nurodė Rusijai, kad greito sugrįžimo prie normalių santykių nebus.

Rusijos pajėgų telkimas ir provokacinis elgesys prie NATO rytinių sienų „kelia vis didesnę grėsmę euroatlantinės zonos saugumui ir prisideda prie nestabilumo šalia NATO sienų ir kitur“, – rašoma komunikate.