43 metų Ukrainos prezidentas su žurnalistais kalbėjosi JAV ir Rusijos lyderiams rengiantis savo pirmajam viršūnių susitikimui, trečiadienį įvyksiančiam Ženevoje.

„Būtų geriau, kad toks susitikimas įvyktų prieš abiejų prezidentų susitikimą“, – sakė V. Zelenskis interviu tarptautinėms naujienų agentūroms.

Anksčiau šį mėnesį J. Bidenas patvirtino JAV paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir pakvietė V. Zelenskį liepą apsilankyti Baltuosiuose rūmuose.

V. Zelenskis siekia Vašingtono paramos jau daug metų trunkančiame Ukrainos konflikte su Rusijos remiamais separatistais.

Penktadienį Pentagonas paskelbė apie naują 150 mln. dolerių (124 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai.

Pernai kovos buvo nurimusios, bet šių metų pradžioje vėl suintensyvėjo, o balandį Rusija prie Ukrainos sienų ir aneksuotame Kryme buvo sutelkusi 100 tūkst. savo karių. Dėl to įspėjimų buvo paskelbusi NATO.

Konfliktas Rytų Ukrainoje, įskaitant įtampos didėjimą nuo šių metų pradžios, turėtų būti svarbus darbotvarkės Ženevoje klausimas.

V. Zelenskis pirmadienį pakartojo, kad jo šalis yra pasirengusi stoti į NATO.

„Kariaujame karą. Tai įrodymas, kad esame pasirengę įstoti [į NATO]. Kiekvieną dieną įrodinėjame, kad labiau nei dauguma Europos Sąjungos šalių esame pasirengę būti šiame aljanse“, – interviu sakė V. Zelenskis.

Ukraina, kuri prašymą įstoti į JAV vadovaujamą Aljansą pateikė 2008 metais, spaudžia Vakarų galybes labiau ją remti, jai siekiant atgrasyti bet kokią naują Maskvos agresiją.

Tačiau NATO narės nelabai nori priimti Ukrainą, nes siekia išvengti įtampos tarp Aljanso ir Rusijos padidėjimo.

Kijevas anksčiau kritikavo sprendimą nepakviesti Ukrainos į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje šį pirmadienį.

V. Zelenskis taip pat apkaltino Rusiją atidėliojant siūlomą susitikimą su V. Putinu konfliktui Rytų Ukrainoje aptarti.

Kijevas su prorusiškais separatistais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kovoja nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį. Per konfliktą Rytų Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams, bet Maskva tai neigia.