Sąjungininkai paskelbs pareiškimą, pabrėždami savo sutarimą dėl pasitraukimo iš Afganistano, bendro atsako į kibernetines atakas ir santykių su iškylančia Kinija.
J. Bideno pirmtakas D. Trumpas buvo pakirtęs tikėjimą Vakarų saugumo architektūra, suabejodamas Vašingtono įsipareigojimu ginti partnerius Europoje.
Be to, jis viešai susirėmė su kolegomis pastarąjį kartą, kai lyderiai buvo susitikę 2019 metais, ir pirma laiko išvyko namo.
J. Bidenas, priešingai, užtikrino amerikiečių paramą 72 metų kariniam aljansui, o jo administracija demonstruoja, kad daugiau konsultuosis su partneriais.
Tačiau tarp sąjungininkų išlieka nesutarimų kai kuriais esminiais klausimais, – įskaitant tai, kaip kovoti su Kinijos kilimu ir kaip padidinti bendrą finansavimą.
Partneriai yra susirūpinę dėl skubėjimo palikti Afganistaną, o kai kurie reiškia abejones dėl Aljanso strategijos, kuris, kaip perspėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, išgyvena „smegenų mirtį“.
„Mes nelaikome NATO kokiu nors reketininkų „stogu“, – sekmadienį po taikinamojo G7 susitikimo Jungtinėje Karalystėje sakė J. Bidenas. – Mes tikime, kad NATO yra gyvybiškai svarbi mūsų gebėjimui užtikrinti Amerikos saugumą".
Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos turi „šventą įsipareigojimą“ Aljansui bei kolektyvinės gynybos principui, ir pažadėjo įrodyti, jog „mes sugrįžome“.
Viršūnių susitikime, kuris vyks NATO būstinėje Briuselyje, numatyta patvirtinti 2030 metų reformų programą.
Lyderiai ketina perrašyti pagrindinę „strateginę koncepciją“, skirtą kovai su kibernetinėmis atakomis, klimato kaita ir naujomis technologijomis, kurios kelia naujas grėsmes.
Taip pat susitikime neišvengiamai reikės aptarti visišką NATO pajėgų išvedimą iš Afganistano, kadangi J. Bidenas nustebino partnerius, nurodydamas JAV kariams iki rugsėjo 11 dienos palikti šalį ir išvykti namo.
Sąjungininkai turės sudaryti planus, kaip apsaugoti afganų pajėgas nuo žlugimo jiems išvykus ir kaip suteikti daugiau saugumo bei galimybę toliau dirbti Vakarų šalių ambasadoms
