Pasak Hadžo ministerijos, šiemet šios kelionės galimybė liepos gale bus „atvira karalystės piliečiams ir gyventojams, o piligrimų skaičius bus ribojamas 60 tūkst.“, nurodė valstybinė naujienų agentūra SPA.
„Norintieji atlikti hadžą, neturi sirgti lėtinėmis ligomis ir turi būti paskiepyti“ nuo COVID-19, taip pat priklausyti 18–65 metų amžiaus grupei, rašoma pranešime.
Tai jau antri metai, kai Saudo Arabijoje dėl koronaviruso pandemijos hadžo piligrimystė bus mažesnio masto.
Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi lėšų tai padaryti. Vis dėlto daugeliui šios svajonės išsipildymo tenka laukti daug metų.
Paprastai hadžas būna vienas didžiausių pasaulyje religinių sambūrių.
Tačiau pernai penkių dienų apeigose dalyvavo tik iki 10 tūkst. žmonių, jau gyvenančių karalystėje, tuo metu 2019 metais per hadžą į Saudo Arabiją buvo atvykę apie 2,5 mln. maldininkų iš viso pasaulio.
Praėjusį spalį ribojimus dėl koronaviruso sušvelninusi Saudo Arabija pirmą kartą po septynių mėnesių pertraukos atidarė Didžiąją mečetę maldoms, taip pat pagerino sąlygas ištisus metus vykstančiai umrai – mažajai piligriminei kelionei po Mekos šventvietes.
Maldininkų, kuriems leidžiama atlikti umrą, skaičius siekia 20 tūkst. per dieną, o į Didžiąją mečetę kasdienėms maldoms įleidžiama iki 60 tūkst. maldininkų.
Kiekvienais metais umrą paprastai atlieka milijonai musulmonų iš viso pasaulio. Tarnybos nurodė, kad ši piligrimystė vėl galės būti tęsiama ankstesne apimtimi, kai pandemijos grėsmė atlėgs.
Musulmonų itin gerbiamo Juodojo akmens, įmūryto į Kaabos statinį Didžiojoje mečetėje, maldininkams dar leidžiama pasiekti. Hadžą ir umrą atliekantiems piligrimams jį paliesti yra įprasta, bet neprivaloma.
Organizuoti hadžą Saudo Arabijos valdytojams yra prestižo reikalas. Valdančioji dinastija yra islamo švenčiausių vietų sergėtoja, o šios pareigos yra svarbiausias jos politinio legitimumo pagrindas.