Christianas Drostenas teigia neabejojantis, kad vasarai pasibaigus koronaviruso atvejų skaičius augs, tačiau liga bus suvaldoma. Nors atvejų skaičiaus augimas veikiausiai bus įvardijamas kaip „ketvirtoji banga“, Ch. Drosteno teigimu, labiausiai tikėtina, kad jis žymės „naujo, endeminio etapo“ pradžią arba „sezoninę epidemiją“, pasikartojančią kelerius metus, tačiau suvaldomą papildomomis vakcinų dozėmis, rašo „The Guardian“.
Berlyno universitetinės ligoninės „Charité“ vyriausiasis virusologijos skyriaus vadovas Ch. Drostenas, visos pandemijos metu išsiskiriantis reikšmingais ir nuosekliais patarimais vyriausybei ir visuomenės sveikatos politikos formuotojams, aiškina, kad, nepaisant aiškių ženklų, jog virusas tampa vis labiau suvaldomas, kyla pavojus, kad gerėjančiai situacijai pakenks žmonės, nesiskiepijantys antrąja vakcinos doze ar manantys, jog vakcinos yra nebereikalingos.
„Šiuo metu esame pereinamajame etape. Kitas tikslas, esantis mūsų, visos visuomenės, akiratyje – 80 proc. visiškai paskiepytų suaugusiųjų“, – laidoje „Corona Update“ – populiarioje savaitinėje Vokietijos radijo stoties NDR tinklalaidėje – kalbėjo Ch. Drostenas. Pasak virusologo, labai tikimasi, kad Vokietija šį tikslą pasieks iki rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo vidurio. Šiuo metu 23 proc. gyventojų yra paskiepyti visiškai, o 47 proc. yra paskiepyti viena vakcinos doze.
Ch. Drostenas teigia, kad esminiai artimiausių mėnesių diskusijos elementai bus vaikų skiepijimas ir vertinimas, per kiek laiko paskiepyti asmenys netenka imuniteto.
„Tai veikiausiai bus aktualiausia vyresnio amžiaus žmonių, kurių reakcija į vakcinas apskritai nėra stipri, atveju. Imuniteto netekimas jiems gali būti fiksuojamas po pusmečio ar metų, o jauniems žmonėms tas menkiau tikėtina“, – svarstė ekspertas.
Jis numato, kad iki rudens susidėlios „vis konkurencingesnis viruso atmainų vaizdas, nes populiacijos imuniteto padėtis taps ne tokia vienalytė“. Pasak Ch. Drosteno, šiuo metu visų akys nukreiptos į Delta atmainą, pirmą kartą užfiksuotą Indijoje ir šiuo metu sparčiai plintančią visoje Jungtinėje Karalystėje. Visgi Vokietijoje ši atmaina dabar sudaro tik maždaug iki dviejų proc. naujų atvejų.
Ch. Drostenas pasakojo manęs, kad ši atmaina per artimiausias savaites taps labiau vyraujanti Vokietijoje, tačiau nebūtinai dominuojanti, kaip yra Jungtinėje Karalystėje.
Virusologas sakė, kad dabar jį labiausiai neramina vokiečių noro skiepytis trūkumas. Ch. Drosteno teigimu, reikia išbandyti naujus būdus motyvuoti žmones.
„Kai kurios grupės dar apskritai nėra paskiepytos, yra žmonių, kurie anksčiau buvo paskiepyti pirmąja vakcinos doze ir neteko noro skiepytis antrąja, taip pat atskira grupė yra vaikai. Visos šios grupės egzistuoja ir turės egzistuoti greta“, – kalbėjo Ch. Drostenas. Jis sakė numatantis, kad tokia situacija paskatins vietinius protrūkius, tačiau „jau nebe pandeminę bangą“.
Numatomas atvejų skaičiaus išaugimas žiemą, ypač tada, kai „vasaros poveikio“ privalumo nebeliks, „ateityje veikiausiai bus vertinamas kaip endeminis, įprastas žiemos poveikis“, mano virusologas. Jo teigimu, COVID-19 taps panašus į labiau įprastus kitų koronavirusų, sukeliančių peršalimo ligų simptomus, tipus.
