Jis teigė, kad NATO plėtimasis į rytus ir jo infrastruktūros artėjimas Rusijos sienų link „turi praktinę reikšmę“. Jis kalbėjo, kad kai į NATO įstojo tokios Rytų Europos šalys kaip Lenkija ir Rumunija, Jungtinėms Valstijoms pavyko susitarti, kad ten būtų dislokuotos priešraketinės gynybos sistemos. Pasak prezidento, jos „gali būti panaudotos ne tik gynybai“.
V. Putinas pažymėjo, kad dabar raketos iš paleidimo sistemų Lenkijoje ir Rumunijoje centrinę Rusijos dalį gali pasiekti per 15 minučių.
„Įsivaizduokime, kad Ukraina tampa NATO nare. Skridimo laikas iš Charkovo, tarkime, ar, nežinau, iš Dniepropetrovsko, iki centrinės Rusijos dalies sutrumpėja iki 7–10 minučių. Tai mums raudonoji linija ar ne?“ – kalbėjo jis.
Prezidentas pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms buvo nepriimtina, kai buvo bandoma raketas dislokuoti Kuboje – Karibų krizės metais tai bandė padaryti Sovietų Sąjunga. Tai buvo susiję su tuo, kad iš Kubos raketos JAV pramoninę dalį, įskaitant ir Vašingtoną, būtų pasiekę per 15 minučių.
„Tam, kad raketų atskridimo laikas sutrumpėtų iki 7 – 10 minučių, mes savo raketas turėtume įkurdinti ties pietine Kanados siena ar šiaurine Meksikos siena. Tai Jungtinėms Valstijoms raudona linija ar ne?“ – klausė jis.
V. Putinas pridūrė esą mažiausiai 50 proc. Ukrainos gyventojų nenori, kad jų šalis įstotų į NATO.
„Ir tai protingi žmonės. Kalbu be jokios ironijos. Ne todėl, kad kiti kvaili, o todėl, kad tie žmonės, kurie nenori, supranta, jog jie nepageidauja atsidurti ant ugnies linijos. Jie nenori būti mainoma moneta ir pabūklų mėsa“, – teigė jis.
Tiesa, šių duomenų šaltinio V. Putinas nenurodė. Anot balandžio mėnesio apklausos, kurios duomenis skelbė „Interfax – Ukraina“, 64 proc. ukrainiečių palaiko Ukrainos įstojimą į NATO: 43 proc. – vienareikšmiškai, o dar 21 proc. – greičiausiai palaiko. 7 proc. ukrainiečių labiau nepalaiko Ukrainos įstojimo į NATO, 12 proc. – visiškai nepalaiko, o 12 proc. – neturi nuomonės šiuo klausimu.
Ukrainos vyriausybė gegužės pabaigoje pasmerkė NATO nenorą spartinti Kijevo stojimo į šį karinį aljansą, tvyrant padidėjusiai įtampai su Maskva dėl Rusijos karių telkimo prie abiejų kaimynių sienos.
Balandį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė karinį bloką paspartinti jo šalies stojimą ir kalbėjo, kad tai yra vienintelis būdas sustabdyti kovas su prorusiškais separatistais, kontroliuojančiais dalį Rytų Ukrainos.
Anksčiau Rusija prie sienos su Ukraina sutelkė apie 100 tūkst. karių, todėl buvo nuogąstaujama, kad nuo 2014 metų besitęsiantis konfliktas tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų gali smarkiai paaštrėti.
Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generaline sekretore Helga Schmid Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad Kijevas dėkingas NATO už „atvirų durų“ politiką.
„Tačiau kad šis sprendimas būtų įgyvendintas nebuvo atlikta nė vieno žingsnio“, – priekaištavo D. Kuleba.
Ukraina, pateikusi prašymą įstoti į JAV vadovaujamą Aljansą dar 2008 metais, spaudžia galingąsias Vakarų šalis suteikti didesnį palaikymą, siekiant apsisaugoti nuo naujos Maskvos agresijos.
Visgi NATO narės vengia priimti Ukrainą, norėdamos išvengti įtampos su Rusija padidėjimo.
D. Kuleba kritikavo bloko sprendimo nepakviesti Ukrainos į birželio 14 dieną Briuselyje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame planuoja dalyvauti JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Negalime suprasti, kaip įmanoma nepakviesti Ukrainos, kaip įmanoma nerasti formato Ukrainos dalyvavimui šių metų viršūnių susitikime“, – stebėjosi jis.
Kijevas ne kartą reiškė pageidavimą, kad NATO pateiktų Ukrainai narystės veiksmų planą – pirmąjį oficialų žingsnį planuojant naujos narės prisijungimą prie bloko.
D. Kuleba sakė, kad Ukraina ir Sakartvelas turėtų jau šiais metais gauti tokį kvietimą.
„Sunku įsivaizduoti geresnę ir svarbesnę progą“, – pabrėžė jis.
Ukrainos provakarietiška vadovybė glaudžiai bendradarbiauja su NATO. 2019 metais šalies parlamentas priėmė konstitucijos pataisas, įtvirtinančias Ukrainos siekį įstoti į transatlantinį bloką ir Europos Sąjungą.
