ES vykdomoji institucija Briuselyje pradėjo „pažeidimo nagrinėjimo procedūrą“ – taip oficialiai vadinasi ilga teisinė procedūra, apie kurią antradienį pranešė naujienų agentūra AFP.
Pernai Vokietijos Federalinis konstitucinis teismas Karlsrūhėje atidėjo Europos Centrinio Banko (ECB) obligacijų pirkimo programos patvirtinimą Berlyno vyriausybėje, nors jai pritarė kiti Europos teismai.
Galiausiai Karlsrūhės teismas padarė išvadą, kad obligacijų pirkimas gali vykti, bet Briuselis teigia, kad ECB veiksmus reglamentuoja ES, o ne Vokietijos teisė, ir parengė bylą.
Komisija kelis kartus jau kritikavo tokias šalis kaip Lenkija, atsisakančias įgyvendinti Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus, ir nori ES finansavimą susieti su pagarba ES teisinei tvarkai.
Pažeidimo nagrinėjimo procedūrą sudaro keletas etapų. Jai pasibaigus Vokietijos byla gali būti perduota Europos Teisingumo Teismui.
Briuseliui Vokietijos teismo sprendimas „kelia rimtą susirūpinimą“ dėl Vokietijos pagarbos „bendriems autonomijos, viršenybės, veiksmingumo ir Sąjungos teisės vienodo taikymo principams“, sakoma aiškinamajame rašte.
Ši nutartis yra „pavojingas precedentas Sąjungos teisei... paties Vokietijos konstitucinio teismo praktikai ir kitų šalių narių aukščiausiesiems bei konstituciniams teismams ir tribunolams“, nurodoma jame.
Daug kas Vokietijoje nepritaria ECB obligacijų pirkimui ir sako, kad pinigų kiekio didinimas siekiant padėti ES ekonomikai Vokietijoje paveiks santaupų turėtojus – infliacija ir mažesnėmis palūkanų normomis.
Bandymai pasinaudojant Vokietijos teismais tai sustabdyti kol kas buvo nesėkmingi, bet Briuselis labai nori uždaryti šį puolimo kelią, patvirtindamas ETT galutiniu arbitru.
Atskirai Briuselis svarsto, ar imtis veiksmų prieš kitas pažeidimais įtariamas ES valstybes, tarp jų Lenkiją, praėjusį mėnesį paprasčiausiai atsisakiusią vykdyti ETT nurodymą uždaryti vieną anglių kasyklą.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sveikino ginčijamą Vokietijos sprendimą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas taip pat siekė išmėginti ES teisės ribas.
Buvusiai ES narei Jungtinei Karalystei pasitraukimas iš ETT jurisdikcijos buvo svarbus klausimas nusprendžiant išstoti iš bloko. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė politiškai niekada neginčijo ES teisės viršenybės, bet Karlsrūhės teismas dažnai trukdo Briuselio planams.