„A. Lukašenkos diktatūros nusikaltimai“ turi būti ištirti, trečiadienį kalbėdama Senate Prahoje reikalavo 38-erių opozicionierė. S. Cichanouskaja 2020 metų rugpjūtį vykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose metė iššūkį diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai, kuris pasiskelbė nugalėtoju.
Vienintelis kelias iš krizės Baltarusijoje yra laisvi rinkimai, kuriuos stebėtų tarptautiniai stebėtojai, kalbėjo S. Cichanouskaja antruosiuose Čekijos parlamento rūmuose. Ji dar kartą pasmerkė tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus sulaikymą.
Per kelių dienų viešnagę Čekijoje S. Cichanouskaja, be kitų, susitiko su vyriausybės vadovu Andrejumi Babišu bei prezidentu Milošu Zemanu.
Pastarasis palinkėjo jai „pergalės kovoje su paskutiniuoju Europos diktatoriumi“.
S. Cichanouskaja per savo vizitus ES šalyse siekia didesnio spaudimo A. Lukašenkos valdžios aparatui.
Padėtį Baltarusijoje lygina su „Prahos pavasariu“
S. Cichanouskaja trečiadienį palygino padėtį jos šalyje su didelio masto demokratinių reformų šalininkų judėjimo „Prahos pavasario“ sutriuškinimu buvusioje Čekoslovakijoje 1968 metais.
Po pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, Baltarusiją kelis mėnesius purtė beprecedenčiai masiniai protestai. To balsavimo nugalėtoju buvo paskelbtas ir šeštą kadenciją užsitikrino Aliaksandras Lukašenka.
Rinkimuose A. Lukašenkai iššūkį metusi S. Cichanouskaja po jų buvo priversta pasitraukti į Lietuvą. Malšindami masinius protestus Baltarusijos pareigūnai sulaikė tūkstančius žmonių, daugeliui jų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmes.
„Baltarusiai dabar išgyvena ir formuoja istorinius įvykius. Per vieną dieną įvyksta daugiau nei paprastai per dešimtmetį“, – kalbėdama Čekijos Senate sakė S. Cichanouskaja.
„Manau, kad čekų tautai šis jausmas yra gerai žinomas iš istorijos, iš 1968-ųjų“, – kalbėjo ji, lankydamasi Prahoje.
1968 metų rugpjūtį sovietų vadovaujama kariuomenė numalšino judėjimą už demokratines reformas, vadinamą „Prahos pavasariu“, siekusį atsikratyti komunistinės Maskvos įtakos.
Šiuo metu Lietuvoje gyvenanti S. Cichanouskaja įžvelgė panašumų tarp 1968 metų įvykių, bendrovės „Ryanair“ lėktuvo priverstinio nutupdymo Minske ir juo skridusio baltarusių opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus suėmimo.
„Sovietų vyriausybės paruoštame dokumente buvo teigiama, kad Čekijos lyderiai patys pakvietė Varšuvos pakto [šalių] karius įsiveržti į Čekoslovakiją“, – sakė S. Cichanouskaja. – A. Lukašenkos režimas šiandien sako, kad „Ryanair“ lėktuvo pilotas pats reikalavo leisti nusileisti Minske.“
Ji tai pat paminėjo Prahoje gimusį rašytoją Franzą Kafką, garsėjantį savo siurrealistiniais romanais.
„Baltarusiai karčiai juokauja, kad, jeigu Kafka gyventų mūsų laikais, jis neberašytų, nes negalėtų sukurti nieko labiau absurdiška nei Baltarusijos teismai, – sakė ji. – Kai šalyje nebeveikia įstatymai, gali būti pusantro mėnesio uždarytas kalėjime už savo kelnių ar nagų spalvą, ir solidarumas gali tapti nusikaltimu“.
