Kaip pranešė trečiadienį naujienų agentūra „Kyodo“, keblumų dėl šio dokumento derinimo kilo valdančiojoje Liberalų demokratų partijoje. Jie, be kita ko, susiję su artėjančiais rinkimais į parlamento žemuosius rūmus, kas apsunkina bendradarbiavimą su opozicija įstatymo priėmimo klausimu.

Šiame dokumente buvo numatyta, kad kiekvienam per bombardavimus nukentėjusiam japonui, įskaitant ir psichologines traumas patyrusius žmones, valstybė turi išmokėti po 500 tūkst. jenų (apie 3,77 tūkst. eurų).

Šiuo metu Japonijos Vyriausybė moka pensijas ir pašalpas Antrojo pasaulinio karo dalyviams ir žuvusių buvusios imperatoriškosios armijos kariškių artimiesiems, taip pat atominių smūgių Hirošimai ir Nagasakiui aukoms. Bet tokia sistema netaikoma įprastinių Amerikos aviacijos bombardavimų, kurie 1944-1945 metais tiesiog nušlavė nuo žemės paviršiaus daugelį šalies miestų, aukoms.

Įvairiais vertinimais, per šiuos antskrydžius žuvo 240-900 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, apie 1,3 mln. buvo sužeisti, maždaug 8,5 mln. neteko pastogės. Ypač baisūs buvo Tokijo kiliminiai bombardavimai 1945 metų kovo 10 d., kuriuos pagal žuvusiųjų skaičių ir padarytą žalą galima lyginti su atominiu smūgiu Hirošimai. Tada Japonijos sostinėje žuvo per 100 tūkstančių žmonių, buvo sunaikinta daugiau kaip 40 proc. miesto pastatų.