Tokiam Rusijos žingsniui praėjusią savaitę pritarė parlamento aukštieji rūmai, Vašingtonui gegužę patvirtinus savo ketinimus negrįžti į paktą, leidusį abiem valstybėms vykdyti žvalgomuosius skrydžius virš viena kitos teritorijų, per kuriuos renkama informacija apie karines pajėgas ir karinę veiklą.
Kaip naujienų agentūrai „Interfax“ sakė buvęs Gynybos ministerijos Tarptautinių sutarčių skyriaus viršininkas, atsargos generolas leitenantas Jevgenijus Bužinskis, Maskvos sprendimas yra logiškas žingsnis, nesukelsiantis jokio pavojaus gynybai ir saugumui.
„Kadangi JAV, vienos pagrindinių dalyvių, pasitraukė iš sutarties, mums irgi nėra ką ten daryti“, – sakė jis.
Vadinamoji Atviro dangaus sutartis buvo sudaryta 1992 metų kovo 24 dieną Helsinkyje. Ją pasirašė 23 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybių atstovai.
Sutartis leidžia signatarėms rengti stebėjimo skrydžius virš viena kitos teritorijos, siekiant kontroliuoti karinę veiklą.
Rusija šį dokumentą ratifikavo 2001 metų gegužės 26 dieną.
Pernai lapkritį Vašingtonas oficialiai pasitraukė iš pakto, tuometinio prezidento Donaldo Trumpo administracijai pareiškus, kad Maskva pažeidžia dokumento nuostatas.
Tuometinis valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) nurodė, kad sprendimas trauktis iš sutarties buvo priimtas atsižvelgus į Rusijos įvestus apribojimus žvalgomiesiems skrydžiams, įskaitant 500 km apribojimą skrydžiams virš Kaliningrado srities, taip pat „atsisakymą leisti žvalgomuosius skrydžius 10 km pločio koridoriuje palei sieną su Pietų Osetija ir Abchazija“.
Rusija šias JAV pretenzijas atmetė.
Nuo 2002 metų, kai įsigaliojo ši sutartis, buvo surengta per 1 500 žvalgomųjų skrydžių.