Kadenciją baigęs prezidentas Donaldas Trumpas pernai lapkritį paskelbė daugiau nei 30 Kinijos bendrovių, kurios įtariamos turint sąsajų su šalies kariuomene ir saugumo aparatu, sąrašą. Jis vėliau papildytas dar daugiau bendrovių.
Tačiau kai kurioms sankcionuotoms bendrovėms teisme užginčijus šią priemonę, J. Bideno komanda ją peržiūrėjo ir pašalino kai kurias įmones, tačiau sąrašas galiausiai išplėstas iki 59 bendrovių, kurių akcijų neleidžiama valdyti JAV investuotojams. Dauguma naujų bendrovių priklauso sąraše jau minimoms kompanijoms.
Sankcijomis nusitaikyta į bendroves, kurios turi sąsajų su Kinijos žvalgybos technologijomis, kurios naudojamos „vykdant represijas ar rimtus žmogaus teisių pažeidimus“, o tai savo ruožtu „pakerta JAV ir mūsų sąjungininkų saugumą ar demokratines vertybes“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Kaip pranešama, investicijų draudimas įsigalios rugpjūčio 2 d., o dabartiniams akcininkams duoti vieneri metai laiko atsisakyti turimų akcijų.
Kinijos bendrovėms taikomos sankcijos, apie kurias iš pradžių paskelbta prezidentaujant D. Trumpui, buvo viena iš Baltųjų rūmų priemonių, skirtų suvaldyti Azijos milžinės įtakos stiprėjimą. Dėl jų itin pablogėjo dvišaliai Vašingtono ir Pekino santykiai.
Nors J. Bideno administracija po D. Trumpo kadencijos pažadėjo palaikyti diplomatiškesnius santykius su Kinija, naujasis prezidentas teigė besilaikysiąs griežtos pozicijos keletu klausimų, įskaitant gynybą ir technologijas.
