Apsauginis burbulas, pasirūpinęs, kad Australijoje COVID-19 aukų skaičius neviršytų nė tūkstančio, jau nebėra tvarus, teigia Sidnėjuje esančio Naujojo Pietų Velso universiteto Kirby instituto infekcinių ligų specialistas ir epidemiologas Gregas Dore‘as. Šaliai būtina liautis mėgautis savimi ir skubiai spartinti vakcinavimo procesą, kad kuo greičiau būtų pasiektas visuomenės imunitetas, kurio akivaizdoje SARS-CoV-2 jau nebekels didesnio pavojaus.

„Vos tik bus paskiepyta daugiau suaugusių žmonių, bus galima kalbėti apie visuomenės imunitetą ir atsiverti. Virusas užklys. Bus naujų atvejų. Bus sunkiau sergančių žmonių, bet itin sunkių atvejų ir mirčių bus labai labai mažai“, – tikina G. Dore‘as.

Toks tolerantiškas požiūris kontrastuoja su dabartine situacija šalyje: štai Viktorijos valstijoje šiuo metu paskelbtas dviejų savaičių karantinas, skirtas jau ketvirtą kartą suvaldyti viruso protrūkį Melburne. Trečiadienį sergančių koronavirusu ten buvo 69, teigia valstijos sveikatos priežiūros departamentas.

Nuo 2020 metų sausio 26 mln. gyventojų turinti šalis užfiksavo vos kiek daugiau nei 30 tūkst. atvejų, tačiau išdalijo tik 4,5 mln. vakcinos dozių, nurodo „Bloomberg Vaccine Tracker“.

„Ši sėkmė turi savo kainą“, – pridūrė G. Dore‘as. Jis viliasi, kad pastarasis protrūkis Melburne pasitarnaus kaip perspėjimas ir paskatins spartinti visuomenės skiepijimą.

Neapsaugoti taikiniai

Honkongas, Singapūras ir kiti miestai, kurie viruso plitimą sugebėjo suvaldyti pasitelkę socialines ir visuomenės sveikatos priežiūros priemones, taip pat turėtų didinti vakcinavimo apimtis ir taip apsisaugoti nuo vietinių epidemijų, teigia rizikų komunikacijos konsultantė iš Niujorko Jody Lanard.

„Man neramu, kad COVID-19 atvejų nebefiksuojančios šalys – tarsi neapsaugoti taikiniai, kuriuos virusas gali lengvai užpulti. Man labai neramu, nes nulinis koronaviruso atvejų skaičius iš tikrųjų yra tiksinti bomba. Mes tiesiog laukiame, kol nutiks kas nors siaubingo“, – sako ekspertė.

Valstybės privalo nuteikti savo gyventojus, kad virusas sugrįš, ir tam ruošti, tvirtina J. Lanard. „Jos privalo parengti žmones tiems atvejams, kai vėl reikės tvertis už galvos. Kad jie būtų pasiruošę“, – sako konsultantė.

Kalbėdamas su savo piliečiais, Singapūro ministras pirmininkas Lee Hsienas Loongas vis subtiliai užsimena apie atvejų proveržiu pasibaigti galinčių masinių renginių grėsmę, atkreipia dėmesį ekspertė.

„O tada ima apie tai kalbėti tiesiai šviesiai, kad, kai iš tikrųjų nutiks kas nors blogo, žmonės nebūtų labai nustebę. Jeigu žmonės bus pasirengę priimti tai, kas gali nutikti, krizę suvaldyti bus lengviau“, – aiškina rizikų komunikacijos konsultantė.

Singapūro gyventojai gali tikėtis rutininio, didelio masto greito ir paprasto testavimo virsmo „naujos kasdienybės dalimi“. Tai reiškia, kad žmonės privalės išmokti gyventi viruso pašonėje. Svarbu tai, kad naujoje realybėje COVID-19 jau nebedominuos mūsų gyvenime.

„Dauguma mūsų žmonių bus paskiepyti, apsaugą skiepais galbūt teks atnaujinti kiekvienais metais“, – pirmadienį kreipdamasis į žmones kalbėjo Singapūro ministras pirmininkas.

Užsibrėžti nulinio atvejų skaičiaus tikslą daugumai šalių, kurių strategija buvo bet kokia kaina išnaikinti virusą, – pasiteisinusi taktika, konstatuoja rizikų komunikacijos patarėjas, dirbantis kartu su J. Lanard, Peteris Sandmanas.

„Jeigu jau laimėjote žaidimą, dabar reikia įtikinti žmones pasiimti savo laimėjimą. O šiuo atveju vienintelis būdas atsiimti savo dalį – norėti pasiskiepyti ir atsidaryti pasauliui“, – teigia P. Sandmanas.

Kiek tolerantiškos COVID-19 atvejams bus visuomenės, norinčios daugiau laisvių, pavyzdžiui, keliauti užsienyje, dar bus svarstoma, tačiau tokių sprendimų negali priimti vien valdžia ar mokslininkai, mano P. Sandmanas.

„Nė viena valstybė nenori tapti XXI amžiaus atsiskyrėle“, – sako ekspertas.

Pralaimi jau laimėtą karą

Tokijo olimpinės žaidynės turėjo švęsti pergalę, arba, kaip sakė buvęs Japonijos savigynos pajėgų vadas Katsutoshi Kawano, tapti „įrodymu, jog pasaulis įveikė virusą“.

Dalis pasaulio iš tiesų triumfuoja (bent jau kol kas). Bet, deja, ne Japonija, kur COVID-19 atvejų skaičius vėl išaugo. Atminimo dienos savaitgalį amerikiečiai rinkosi į vakarėlius be kaukių, o Japonijos valdžios institucijos pratęsė ekstremalią situaciją Tokijuje ir kituose didžiuosiuose miestuose. Iki olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos liko mažiau nei du mėnesiai.

Daugelis japonų baiminasi, kad žaidynės taps superplatintojų renginiu; apklausos rodo, jog dauguma piliečių norėtų jas atidėti arba apskritai atšaukti. Vienas iškilus Japonijos verslo vadovas olimpiadą netgi pavadino „savižudybės misija“.

Kaip Japonija taip apsiskaičiavo?

Kalta vangi Japonijos vakcinacijos programa. Tik 2,3 proc. šalies piliečių šiuo metu yra visiškai apsaugoti. O maždaug pusė JAV populiacijos jau gavo bent vieną dozę, kaip ir maždaug trečdalis europiečių.

Foto: Zuma Press / Scanpix

Kitų Japonijos kaimynų, įskaitant Kiniją, Pietų Korėją ir Taivaną, – visų tų šalių, kurios pernai pavyzdingai susitvarkė su virusu, – skiepijimo pastangos taip pat nepakankamos.

Nesugebėjus greitai paskiepyti gyventojų, kai kuriais atvejais įvyko staigių ir netikėtų atkryčių, turinčių reikšmingų ekonominių padarinių.

Skirtingai nei JAV, kur veido kaukės atsidūrė vadinamųjų kultūrinių karų centre, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių gyventojai jas nešioja beveik nesiskųsdami. Jie sutiko su landžiu elektroniniu stebėjimu ir visuotiniu testavimu. Jie noriai kentė sienų uždarymus ir griežtas karantino priemones.

Taigi, kol chaotiškuose Vakaruose, o visų pirma Amerikoje (kuri vis dar pirmauja pasaulyje pagal patvirtintų mirčių nuo koronaviruso ir infekcijų skaičių), mirtingumas augo, drausmingos ir socialiai atsakingos „Covid Zero“ šalys gyveno kaip įprastai, o jų piliečiai lankėsi sporto renginiuose ir parduotuvėse, restoranuose ir baruose. Kol JAV ekonomika smuko į kritinę būklę, Kinija sugebėjo užtikrinti V formos atsigavimą.

Japonijoje niekada nebuvo pasiektas nulis infekcijų, tačiau praėjusiais metais jai kur kas geriau nei Vakarų kraštams pavyko suvaldyti pandemiją. Taivanas ir Singapūras tapo išskirtinėmis šalimis, kur buvo užfiksuota vos kelios dešimtys mirčių. Taivanas praėjusiais metais apskritai net 253 dienas išgyveno be lokaliai perduotų infekcijų.

Dabar regionas iš pirmūno virto dvejetukininku. Niujorkas ir Londonas vėl atsidaro, o Singapūras ir Taipėjus įveda dalinį karantiną. Neseniai prie jų prisijungė ir Melburnas. Gegužės 24 d. JAV valstybės departamentas įtraukė Japoniją į savo sąrašą „4 lygis: keliauti draudžiama“, nors tikimasi, kad šis žingsnis nepaveiks Amerikos dalyvavimo olimpinėse žaidynėse. (Užjūrio žiūrovams dalyvavimas jau uždraustas, o dabar kyla abejonių ir dėl vietinių sirgalių.)

Akivaizdus paaiškinimas, kodėl iš pradžių įspūdingai pirmavęs Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas baigiantis pandemijai velkasi iš paskos, yra vakcinų trūkumas.

Tačiau Japonijoje tai net nėra pagrindinė priežastis. Japonai apsirūpinę milijonais dozių: jiems trūksta medicinos specialistų ir švirkštų. Panašios logistikos problemos ir kliūtys trukdo diegti vakcinacijos programą ir kitur.

Tam tikru požiūriu tos visuomenės, kurioms geriausiai sekėsi tvarkytis per pradines COVID-19 bangas, tapo savo pačių sėkmės aukomis: jas užklupo vėlesni, naujų atmainų paskatinti infekcijos potvyniai, šiandien plintantys po visą pasaulį.

Kaip tai nutiko? Vyriausybės, savo gyventojams garantavusios absoliutų saugumą, praėjusiais metais turėjo mažiau paskatų kaupti vakcinų atsargas, juo labiau kad jas graibstyte graibstė Vakarų šalys, siekiančios sumažinti katastrofišką mirčių skaičių. Kai kurios pasirinko laukti ir stebėti, kaip amerikiečiai ir europiečiai tampa jūrų kiaulytėmis, išbandydami revoliucines „Pfizer-BioNTech“ ir „Modernos“ vakcinas.

Kraujo krešulių, kuriuos gali sukelti „AstraZenecos“ vakcina, baimė taip pat sustabdė skiepijimą tokiose šalyse kaip Australija.

Be to, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių piliečiams galbūt trūko to skubos jausmo, kurį išgyveno žmonės kai kuriuose miestuose, pvz., Milane ar Niujorke, kur pirmaisiais pandemijos mėnesiais mirė dešimtys tūkstančių gyventojų.

Kai kurie netgi baiminasi vakcinų labiau negu viruso, nors yra akivaizdžių saugumo įrodymų. Šis reiškinys lėtina vakcinacijos kampanijas ir Vakaruose.

Foto: AP / Scanpix

Ypač vengiančios rizikos vyriausybės šiandien susiduria su ūmia dilema: ar toliau tęsti pandemijos kontrolės politiką, gaudant kiekvieną atvejį, kol virusas bus eliminuotas, ar susitaikyti su tuo, kad COVID-19 taps endemija, ir gyventi su tam tikru infekcijos lygiu, kaip tai darys Vakarų šalys?

Rigidiškas požiūris ištisus mėnesius reikštų ekonominio atsigavimo „žagsulį“ – karantinus ir atsargius atsidarymus. Tai brangiai kainuojanti strategija, ypač finansiniams centrams, tokiems kaip Singapūras ir Honkongas, kurie gyvena iš tarptautinės prekybos ir kelionių.

Pasaulio ekonomikos forumas atšaukė rugpjūčio mėnesį planuotą susitikimą Singapūre, nors miesto-valstybės vakcinacijos lygis yra maždaug toks pat kaip Europos.

Tol, kol pandemija siautės tokiose šalyse kaip Indija ir Brazilija, beveik nepaskiepytas Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas išliks pažeidžiamas. Kad ir kokia pažangi būtų regiono kontaktų sekimo technologija, kad ir kokie sudėtingi dirbtinio intelekto algoritmai, kad ir kokia griežta sienų kontrolė, virusas visada ras, kaip pasinaudoti žmonių silpnumu.

Taipėjuje jam pavyko įveikti aukštąsias technologijas ir prasiskverbti į arbatos namus Wanhua rajone. Japonijoje ministro pirmininko Yoshihidės Sugos vyriausybė yra pasiryžusi rengti olimpines žaidynes, nors kai kurios ligoninės jau perpildytos pacientų. Gegužės 26 d. laikraštis „Asahi Shimbun“ nesutiko su tokiu jo sprendimu. „Tiesiog absurdiška šią vasarą rengti Tokijo olimpiadą ir parolimpines žaidynes“, – rašoma laikraštyje.