2018 metais Europos Parlamentas nubalsavo, kad Vengrijos atžvilgiu būtų pradėta ES sutarties 7-ąjame straipsnyje numatyta drausminė procedūra, siekiant nustatyti, ar Budapeštas pažeidžia Europos teisės normas ir demokratines vertybes.
Teoriškai po šio tyrimo iš Vengrijos galėtų būti atimta balsavimo teisė Bendrijoje.
Tačiau ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė apskundė Europos parlamento sprendimą, tvirtindama, kad balsavimo procedūra „šiurkščiai pažeidė“ taisykles, nes nebuvo įskaičiuoti susilaikiusių deputatų balsai.
„Parlamentas pasielgė teisingai, kai skaičiuodamas per balsavimą dėl šios rezoliucijos atiduotus balsus neįtraukė susilaikiusių deputatų balsų“, – rašoma Teismo pareiškime.
„Susilaikiusių europarlamentarų balsai neturi būtų skaičiuojami nustatant, ar pasiektas (procedūrai pradėti reikalingas) dviejų trečdalių balsų daugumos slenkstis“, – nurodoma jame.
Budapeštas seniai nesutaria su Briuseliu dėl demokratinių laisvių varžymo ir nuokrypio nuo teisinės valstybės principų.
Tačiau Vengrija ir jos sąjungininkė Lenkija, taip pat pliekiama Europos Komisijos dėl numanomų teisinės valstybės principų pažeidimų, yra sudariusios abipusės apsaugos paktą, ginantį kiekvieną iš jų nuo ES sutarties 7-ojo straipsnio drausminių priemonių, kurios gali būti priimtos tik vienbalsiai.
Budapeštas ir Varšuva pernai grasino vetuoti ES atsigavimo po pandemijos fondą kartu su visu Bendrijos biudžetu dėl siūlymo finansavimą susieti su teisinės valstybės principų laikymusi. Abi šalys šį siūlymą vadino „politiniam šantažui“.