„Maloniai kviečiame pas mus“, – į tai atsakė A. Lukašenka. Vaizdo įrašą paskelbė televizijos kanalas „Belarus 1“, rašo „Dožd“.
„Yra toks niuansas. Donbase šiems asmenims iškelta baudžiamoji byla. Aš apie tai priminiau prezidentui Vladimirui Putinui ir pasakiau, kad jeigu [apsiskelbusios respublikos] turėtų klausimų – maloniai kviečiame pas mus, užduokite jiems tuos klausimus. Nes jie ten, Donbase, žudė žmones, ir [R. Pratasevičius] lėktuve šaukė, kad jam gresia mirties bausmė, o mūsų žurnalistai aiškino, kad pas mus pagal tokį straipsnį numatoma ne mirties bausmė, o 15 metų laisvės atėmimo. Jis žinojo, ką kalba. Jis suprato, kad ten, pietryčių Ukrainoje, jam gali būti pareikšti kaltinimai, o tai jau yra visai kita situacija“, – susitikime su vyriausybe pareiškė A. Lukašenka.
Luhansko liaudies respublikos generalinė prokuratūra pranešė tirianti „galimą R. Pratasevičiaus dalyvavimą kariniuose veiksmuose Ukrainos rytuose, „Azov“ batalione“. Išvakarėse institucija pranešė nustačiusi, kad „R. Pratasevičius dalyvavo apšaudant taikius Donbaso gyventojus ir sunaikinant civilinę infrastruktūrą“, ir kreipėsi į Baltarusiją dėl galimybės atlikti tyrimą. Apsišaukėliškoje respublikoje jam iškelta baudžiamoji byla. R. Pratasevičius „įvykdė itin sunkių nusikaltimų“, kuriems buvo pasitelkti „sunkieji ginklai“, įskaitant patrankas, minosvaidžius ir priešlėktuvinius ginklus, tvirtina Luhansko liaudies respublikos generalinė prokuratūra.
R. Pratasevičiaus tėvo teigimu, jo sūnus Donbase dirbo žurnalistu.
Buvęs „Azov“ bataliono vadas Andrijus Bileckis patvirtino, kad R. Pratasevičius Donbase dirbo žurnalistu. „Taip, Ramanas iš tiesų drauge su „Azov“ ir kitais kariniais daliniais kovojo prieš Ukrainos okupaciją. Jis buvo su mumis Širokine, kur jį sužeidė. Tačiau jo, žurnalisto, ginklas buvo ne automatas, o žodis“, – pabrėžė A. Bileckis.
Delfi primena, kad valstybinis Baltarusijos kanalas ONT antradienio vakarą paskelbė naujus buvusio „Telegram“ kanalo „Nexta“ vyriausiojo redaktoriaus Ramano Pratasevičiaus apklausos kadrus.
13 sekundžių trukmės vaizdo įraše R. Pratasevičius tvirtina, kad buvo pakištas.
„Esu įsitikinęs, mane pakišo. Todėl, kad aš niekur to nesakiau, o kai tik pasakiau, iš karto atsidūriau Minske. Iš karto“, – vaizdo įraše sako R. Pratasevičius. Apie kokius konkrečiai žodžius vaizdo įraše kalba R. Pratasevičius, tiksliau nenurodoma.
ONT skelbia, kad „tyrimas“, kurio metu bus parodyti žurnalisto apklausos kadrai, bus transliuojamas birželio 2 dienos vakarą.
Gegužės 23 d. iš Atėnų į Vilnių skridęs bendrovės „Ryanair“ keleivinis lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Minske, ten sulaikytas lėktuvu skridęs A. Lukašenkos režimo ieškomas baltarusių opozicijos aktyvistas. „Ryanair“ lėktuvas, būdamas Baltarusijos oro erdvėje ir priartėjęs prie Lietuvos sienos, netikėtai pasuko Minsko link ir ten nusileido. Bendrovė nurodė, kad laineris nusileido, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve.
Atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepatvirtinta. Baltarusijos opozicija sako, jog lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas siekiant sulaikyti šiuo lėktuvu skridusį aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ vieną įkūrėjų R. Pratasevičių.
Drauge su juo Minske buvo sulaikyta jo draugė, Rusijos pilietė ir Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU) teisės studentė Sofija Sapega. A. Lukašenkos spaudos tarnyba savo „Telegram“ kanale nurodė, kad jis davė nurodymą nukreipti skrydį ir įsakė keleivinį lėktuvą lydėti naikintuvui „MiG-29“. Europos Sąjunga ir JAV pasmerkė priverstinį lainerio nutupdymą Minske ir pareikalavo paleisti R. Pratasevičių.
„Ryanair“ vykdomasis direktorius Michaelas O'Leary incidentą pavadino „valstybės remiamu užgrobimu“.
„Atrodo, kad pareigūnų tikslas buvo pašalinti žurnalistą ir jo kelionės draugę. Manome, kad oro uoste [iš lėktuvo] taip pat išlipo keli KGB (Baltarusijos valstybinio saugumo komiteto) agentai“, – sakė jis. R. Pratasevičius, kuris aktyvisto veiklą internete pradėjo dar būdamas paauglys, iš Baltarusijos išvyko 2019-aisiais, pradėjęs dirbti įtakingam, opoziciją remiančiam susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanalui „Nexta“.
Vėliau R. Pratasevičius tapo kanalo, šiuo metu turinčio per 1,2 mln. prenumeratorių, vyriausiuoju redaktoriumi. Šis kanalas labai padėjo mobilizuoti protestuotojus per beprecedentes demonstracijas, krėtusias Baltarusiją po pernai rugpjūtį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.
Širsta dėl draudimo
Baltarusija kreipsis į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO), kad ši įvertintų Ukrainos, Europos Sąjungos šalių ir kitų valstybių, uždraudusių baltarusių oro bendrovėms naudotis jų oro erdve, veiksmų teisėtumą.
Visos šios valstybės po priverstinio „Ryanair“ lainerio nutupdymo Minske, kai buvo sulaikytas lėktuve buvęs disidentas tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė, uždraudė Baltarusijos nacionalinei oro vežėjai „Belavia“ skristi į jų oro uostus ar kirsti jų oro erdvę.
„Baltarusija ketina kreiptis į ICAO tarybą, kad būtų įvertintas Ukrainos ir kitų valstybių, kurios vienašališkai, pažeisdamos tarptautinius įsipareigojimus, įvedė draudimus ir ribojimus dėl baltarusių oro vežėjų naudojimosi jų oro erdve, veiksmų teisėtumas, kad būtų išnagrinėtas ICAO valstybių narių vienodų [veiksmų] užtikrinimas priimant priemones dėl identiškų įvykių ir kad būtų teisiškai įvertinta Ukrainos jėgos panaudojimo baltarusių civilinio orlaivio atžvilgiu 2016 metais grėsmė“, – sakoma Baltarusijos transporto ministerijos aviacijos departamento komentare, paskelbtame žinybos interneto svetainėje.
„Taip pat kyla klausimų dėl virtinės valstybių, įskaitant Ukrainą, situacijos su aviakompanijos „Ryanair“ reisu FR4978, 2021 metų gegužės 23 dieną vertinimo objektyvumo ir nepolitizavimo, [dėl] jų tylos apie neplanuotą tos pačios aviakompanijos orlaivio nutupdymą Berlyne gavus pranešimą apie bombą“, – sakoma pranešime.
Baltarusijos aviacijos pareigūnai taip pat pareiškė, kad Ukrainos sprendimu apriboti baltarusių lėktuvų galimybes naudotis jos oro erdve pažeidžiami Baltarusijos bei Ukrainos vyriausybių 1995 metų susitarimai dėl oro susisiekimo, kuriais „draudžiama užsienio orlaivių diskriminacija nacionaliniu pagrindu nustatant vidaus taisykles ir draudimus, susijusius su tokių orlaivių įleidimu į teritoriją“, ir 1944 metų Čikagos konvencijos dėl tarptautinės civilinės aviacijos nuostatos.
„Toks ribojimas, kenkiantis baltarusių aviakompanijai „Belavia“ ir jos paslaugomis besinaudojantiems asmenims, buvo įvestas be išankstinių derybų galimiems nesutarimams išspręsti, o tai taip pat yra Ukrainos tarptautinių teisinių įsipareigojimų Baltarusijos atžvilgiu pažeidimas“, – pažymima pranešime.
Kartu Baltarusijos aviacijos departamentas nerekomenduoja užsienio oro bendrovėms naudotis Ukrainos oro erdve. „Baltarusijos Respublikos aviacijos administracija nerekomenduoja užsienio oro vežėjams naudotis Ukrainos oro erdve vykdant skrydžius“, – sakoma komentare.
Jame pažymima, kad tokia rekomendacija teikiama „atsižvelgiant į incidentus su aviakompanijos „Sibir“ lėktuvu, numuštu per Ukrainos oro gynybos pajėgų pratybas 2001 metais, ir aviakompanijos „Malaysia Airlines“ lėktuvu, 2014 metais numuštu virš rytinės Ukrainos dalies, taip pat į karinės jėgos panaudojimo 2016 metais „Belavios“ orlaivio atžvilgiu grėsmę“.
„Kyla abejonių, ar Ukraina pakankamai užtikrina skrydžių ir aviacijos saugumą, taip pat dėl Baltarusijos sugebėjimo užtikrinti skrydžių ir aviacijos saugumą vertinimo objektyvumo ir nepolitizavimo“, – sakoma pranešime.
Pasekdama ES ir kitų šalių pavyzdžiu, Ukraina gegužės 26 dieną uždraudė baltarusių oro bendrovėms naudotis jos oro erdve.
