30 NATO šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrai per vaizdo ryšiu surengtą susitikimą bandė galutinai suderinti pasiūlymus dėl šio karinio aljanso reformų. Viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus JAV prezidentas Joe Bidenas, įvyks birželio 14 dieną Briuselyje.

„Ką tik išgyvenome piktinantį incidentą dėl didžiulio Baltarusijos įsikišimo į civilinį oro eismą“, – prieš ministrų derybas sakė Annegret Kramp-Karrenbauer.

„Tai aiškiai parodo, su kokio dydžio iššūkiu susiduriame – ar jis būtų iš Rusijos, ar iš Kinijos, ar naujų technologijų“, – sakė vokiečių ministrė.

Pasak jos, „labai svarbu stiprinti savo gebėjimą veikti drauge, pavyzdžiui, bendromis priemonėmis“.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, gegužės 23 dieną įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, kuriuo skrido opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega. Orlaiviui nutūpus Minske, jie abu buvo sulaikyti.

NATO pasmerkė šį „nepriimtiną veiksmą“ ir paskelbė apribojanti baltarusių diplomatų galimybes lankytis Aljanso būstinėje.

Nauja įtampa NATO rytiniame sparne kilo valstybėms narėms galvojant apie karinio aljanso, kuris buvo įsteigtas prieš septynis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo kaip atsvara Sovietų Sąjungai, modernizavimą.

Susidūrusios su agresyvesne Rusija sąjungininkės ėmėsi stiprinti savo pajėgumus ir vis daugiau dėmesio skiria augančiai Kinijos galiai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas stumia virtinę pakeitimų, įskaitant susijusius su gynybos ir atgrasymo priemonių bendru finansavimu, taip pat politinio koordinavimo tarp sąjungininkių stiprinimu.

Kai kurios narės vis dar nepritaria pasiūlymui dėl didesnių bendrų išlaidų ir sako, kad tai galėtų pareikalauti lėšų iš nacionalinių gynybos biudžetų.

„Visi šie pinigai... nenueis nacionalinių [gynybos] biudžetų didinimui ir Europos gynybos pastangoms, kurios yra naudingos NATO“, – naujienų portalui „Politico“ sakė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly.

J. Stoltenbergas tvirtino, kad „nėra prieštaravimo“ tarp nacionalinių ir NATO pastangų, ir sakė esąs įsitikinęs, kad lyderiai sutars dėl „ambicingos darbotvarkės“.

„Bendros išlaidos daugina jėgą, tai veiksmingas būdas leisti pinigus ir labai aiškus signalas mūsų pačių gyventojams, taip pat bet kokiems potencialiems priešininkams“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo santykiai su NATO sąjungininkėmis buvo įtempti; jis jas kritikuodavo dėl nepakankamų išlaidų savo gynybai.

J. Bidenas atėjęs į valdžią greit patikino sąjungininkes, kad atkurs gerus santykius, bet jam nusprendus išvesti karius iš Afganistano NATO tenka skubėti parengti naują planą.

Sąjungininkės turi sugalvoti, kaip apsaugoti savo ambasadas, NATO karinei misijai po beveik dviejų dešimtmečių traukiantis iš Afganistano.

J. Stoltenbergas sakė, kad Aljansas ieško būdų padėti išlaikyti tokią svarbią infrastruktūrą kaip Kabulo oro uostas ir mokyti afganistaniečių specialiąsias pajėgas užsienyje.