Apie tai jis pareiškė per susirinkimą Minske birželio 1 dieną. Šio pareiškimo vaizdo įrašas paskelbtas su A. Lukašenka siejamame „Telegram“ kanale „Pul pervogo“, rašo unian.net.

„Ukraina uždarė mums dangų... Mes Kryme turim savo sanatorijas, kur žmonės visuomet vykdavo, skrisdavo ir taip toliau. Kad neaštrintume santykių, mes per Ukrainą (vykdavome į Krymą – red.) – kas traukiniu, kas automobiliu, kas lėktuvu. Dabar – uždarė dangų. Ir aš Putinui pasakiau: „Prašau tavęs, pagalvok, kaip mums patekti į Krymą“, – sakė A. Lukašenka.

Jo teigimu, galimybė pradėti tokius reisus jau analizuojama.

Be to, A. Lukašenka pareiškė, kad klausimą apie Krymą jis buvo uždavęs ir Petro Porošenkai, kai jis ėjo Ukrainos prezidento pareigas. Ir P. Porošenka jam esą atsakęs: „Jokių klausimų. Prašau tavęs – tik per Ukrainą“.

„Šiandien noriu paklausti Zelenskio: na, jei noriu nuskristi į Krymą, kaip man šiandien elgtis? Tik per Rusiją. Taigi man teks prezidento Putino paprašyti, kad jis kažkaip nuvežtų mane į Krymą... Aš šiuo atveju esu visiškai laisvas ir nepergyvenu. Jie sukėlė šią gaišatį. Jie surengė šią kombinaciją provokacijų lygyje“, – pareiškė A. Lukašenka.

Ukrainos URM perspėjo A. Lukašenką: jei jis paleis skrydžius į okupuotą Krymą, bus nedelsiant imamasi sankcijų.

„Mes nedelsdami imsimės priemonių prieš bet kokius bandymus legitimizuoti Krymo okupaciją, prieš bet kokius bandymus užmegzti kontaktus su vadinamomis Luhansko ir Donecko „liaudies respublikomis“. Jei bent vienas Baltarusijos oro linijų bendrovės lėktuvas pasirodys Rusijos okupuoto Krymo teritorijoje, sankcijos bus neišvengiamos su visomis numatomomis jų pasekmėmis“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmoji pavaduotoja Eminė Džaparova.

Praėjusią savaitę Ukrainos vyriausybė uždraudė Baltarusijoje registruotiems orlaiviams naudotis Ukrainos oro erdve.

„Ministrų kabinetas patvirtino Infrastruktūros ministerijos ir UkSATSE protokolinį nurodymą nuo gegužės 29 dienos 0 val. įvesti draudimą Baltarusijoje registruotiems orlaiviams naudotis Ukrainos oro erdve“, – pranešta iš Ukrainos.

Vyriausybė įpareigojo Infrastruktūros, Užsienio reikalų ministerijas ir UkSATSE apie šį sprendimą Baltarusiją informuoti nustatyta tvarka. Ukraina oro susisiekimą su Baltarusija nutraukė nuo gegužės 26-osios.

Delfi primena, kad savaitgalį propagandinio kanalo „Soloviev Live“ eteryje oro linijų bendrovės „Belavia“ generalinis direktorius Igoris Čerginecas pareiškė, kad bendrovė kol kas nerengia skrydžių į Krymą.

Pasak jo, viena iš reisų į šį pusiasalį sąlygų – „politinis Krymo, kaip Rusijos dalies, pripažinimas“. „Bus politinis sprendimas, tuomet žiūrėsime“, – sakė jis.

„Belavia“ vadovas pridūrė, kad kyla ir komercinis klausimas. Jo teigimu, kai Krymas priklausė Ukrainai, oro linijų bendrovė į šį pusiasalį skraidė su pertraukomis.

„Tai skraidydavome, tai neskraidydavome. Tai būdavo keleivių, tai nebūdavo. Oro uostas padidindavo kainas – mes neskrendame. Sumažindavo – skrendame“, – pažymėjo jis. Gegužės 29 dieną Sočyje įvyko neformalus Rusijos ir Baltarusijos prezidentų Vladimiro Putino ir A. Lukašenkos susitikimas. Baltarusijos vadovui artimas „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“ paskelbė, kad jie susitarė pradėti naujus „Belavia“ reisus į Rusijos miestus.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad per šį susitikimą nebuvo sprendžiamas Baltarusijos oro linijų bendrovės skrydžių į Krymą klausimas.

Kiek vėliau Baltarusijos vicepremjeras Nikolajus Snopkovas nurodė, kad turint galvoje Europos Sąjungos (ES) oro linijų bendrovei „Belavia“ įvestus apribojimus, ši vežėja yra pasiryžusi plėsti skrydžius į NVS šalis, įskaitant Rusiją. „Didinsime skrydžius į tas šalis, kur leidžia“, – teigė jis. Aktualiomis kryptimis jis įvardijo Sočį, Krasnodarą, Mineralinius Vandenis, Baikalą, Altajų ir kitus „nuostabius Rusijos kampelius“.

Kaip rašė svoboda.org, iš „Belavia“ generalinio direktoriaus žodžių galima suprasti, kad šiuo momentu Baltarusijos valdžia vis dar susilaiko nuo Krymo aneksijos pripažinimo de jure, nors pastaruoju metu oficialaus Minsko santykiai su Ukraina yra smarkiai pablogėję.

Baltarusija ICAO apskųs Ukrainos ir ES draudimą „Belavia“ naudotis jų oro erdve

Baltarusija kreipsis į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO), kad ši įvertintų Ukrainos, Europos Sąjungos šalių ir kitų valstybių, uždraudusių baltarusių oro bendrovėms naudotis jų oro erdve, veiksmų teisėtumą.

Visos šios valstybės po priverstinio „Ryanair“ lainerio nutupdymo Minske, per kurį buvo sulaikytas lėktuve buvęs disidentas tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė, uždraudė Baltarusijos nacionalinei oro vežėjai „Belavia“ skristi į jų oro uostus ar kirsti jų oro erdvę.

„Baltarusija ketina kreiptis į ICAO tarybą, kad būtų įvertintas Ukrainos ir kitų valstybių, kurios vienašališkai, pažeisdamos tarptautinius įsipareigojimus, įvedė draudimus ir ribojimus dėl baltarusių oro vežėjų naudojimosi jų oro erdve, veiksmų teisėtumas, kad būtų išnagrinėtas ICAO valstybių narių vienodų [veiksmų] užtikrinimas priimant priemones dėl identiškų įvykių ir, taip pat, kad būtų teisiškai įvertinta Ukrainos jėgos panaudojimo baltarusių civilinio orlaivio atžvilgiu 2016 metais grėsmė“, – sakoma Baltarusijos transporto ministerijos aviacijos departamento komentare, paskelbtame žinybos interneto svetainėje.

Taip pat kyla klausimų dėl virtinės valstybių, įskaitant Ukrainą, situacijos su aviakompanijos „Ryanair“ reisu FR4978... 2021 metų gegužės 23 dieną vertinimo objektyvumo ir nepolitizavimo, [dėl] jų tylos apie neplanuotą tos pačios aviakompanijos orlaivio nutupdymą Berlyne gavus pranešimą apie bombą“, – sakoma pranešime.

Baltarusijos aviacijos pareigūnai taip pat pareiškė, kad Ukrainos sprendimu apriboti baltarusių lėktuvų galimybes naudotis jos oro erdve pažeidžiami Baltarusijos bei Ukrainos vyriausybių 1995 metų susitarimai dėl oro susisiekimo, kuriais „draudžiama užsienio orlaivių diskriminacija nacionaliniu pagrindu nustatant vidaus taisykles ir draudimus, susijusius su tokių orlaivių įleidimu į teritoriją“, ir 1944 metų Čikagos konvencijos dėl tarptautinės civilinės aviacijos nuostatos.

„Toks ribojimas, kenkiantis baltarusių aviakompanijai „Belavia“ ir jos paslaugomis besinaudojantiems asmenims, buvo įvestas be išankstinių derybų galimiems nesutarimams išspręsti, o tai taip pat yra Ukrainos tarptautinių teisinių įsipareigojimų Baltarusijos atžvilgiu pažeidimas“, – pažymima pranešime.

Tuo pačiu Baltarusijos aviacijos departamentas nerekomenduoja užsienio oro bendrovėms naudotis Ukrainos oro erdve. „Baltarusijos Respublikos aviacijos administracija nerekomenduoja užsienio oro vežėjams naudotis Ukrainos oro erdve vykdant skrydžius“, – sakoma komentare.

Jame pažymima, kad tokia rekomendacija teikiama „atsižvelgiant į incidentus su aviakompanijos „Sibir“ lėktuvu, numuštu per Ukrainos oro gynybos pajėgų pratybas 2001 metais, ir aviakompanijos „Malaysia Airlines“ lėktuvu, 2014 metais numuštu virš... rytinės Ukrainos dalies, taip pat į karinės jėgos panaudojimo 2016 metais... „Belavia“ orlaivio atžvilgiu grėsmę“.

„Kyla abejonių, ar Ukraina pakankamai užtikrina skrydžių... ir aviacijos saugumą, taip pat dėl Baltarusijos sugebėjimo užtikrinti skrydžių... ir aviacijos saugumą vertinimo objektyvumo ir nepolitizavimo“, – sakoma pranešime.

Pasekdama ES ir kitų šalių pavyzdžiu, Ukraina gegužės 26 dieną uždraudė baltarusių oro bendrovėms naudotis jos oro erdve.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, gegužės 23 dieną įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, kuriuo skrido R. Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega. Orlaiviui nutūpus Minske, jie abu buvo sulaikyti.

ES ir JAV pasmerkė priverstinį „Ryanair“ lainerio nutupdymą Minske ir pareikalavo paleisti R. Pratasevičių bei S. Sapegą. A. Lukašenka gegužės 26-ąją R. Pratasevičiaus ir S. Sapegos sulaikymą pavadino suverenia šalies teise.

Gegužės 25-ąją Baltarusijos aviacijos departamentas pakvietė ICAO, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA), Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) ir ES bei JAV aviacijos administracijų atstovus drauge tirti incidentą. Tą pačią dieną departamentas paskelbė baltarusių dispečerio ir „Ryanair“ lėktuvo piloto pokalbio stenogramą.

Departamentas teigė, kad „Ryanair“ lėktuvo įgula savarankiškai ir be Baltarusijos spaudimo nusprendė tūpti Minsko oro uoste.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (235)