Baltarusijos valstybės sienų kontrolės komitetas tokį sprendimą priėmė neilgai trukus po to, kai Baltarusija nukreipė „Ryanair“ lėktuvą ir sulaikė du jame skridusius asmenis – Ramaną Pratasevičių ir Sofiją Sapegą.

Po prieštaringai vertinamų praeitais metais vykusių prezidento rinkimų iš šalies išvyko daug disidentų. Pareiškime, kuris buvo išplatintas „Telegram“ platformoje, sienų kontrolės komitetas teigia, kad „gavo daug prašymų leisti išvykti iš Baltarusijos argumentuojant, kad yra turimas leidimas gyventi užsienyje“.

Aliaksandras Lukašenka
Foto: AP / Scanpix

Dabar iš Baltarusijos gali išvykti tik nuolatinį – ne laikiną – leidimą gyventi užsienio šalyje turintys asmenys. Komitetas savo sprendimą argumentuoja koronaviruso pandemija.

Vakarų nepripažįstamas prezidentas A. Lukašenka nuožmiai malšino po rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų, kuriuos jis, esą, laimėjo, kilusius protestus, daug taikių aktyvistų atsidūrė kalėjime arba pasirinko bėgti iš šalies.

Pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja, teigianti, kad rinkimus laimėjo būtent ji, dėl saugumo persikėlė į Lietuvą. Daug Baltarusijos opozicijos veikėjų priglobė Lenkija.

S. Cichanouskajos patarėjas užsienio reikalų klausimas Valerijus Kovalevskis paskelbė piktą įrašą, kuriame teigia, kad prezidentas A. Lukašenka „drastiškai sumažino baltarusių teisę keliauti, galimybės išvykti negarantuoja ir išduotas leidimas gyventi svečioje šalyje. Šalies Konstitucija tokių sąlygų nenumato. Tai tiesioginis įstatymo pažeidimas“.

Naujos keliavimo taisyklės taikomos ir užsieniečiams: jie išvykti galės tik po dešimties dienų saviizoliacijos.

Antradienį autoritarinis prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad tyrimas dėl Minske sulaikytų R. Pratasevičiaus ir S. Sapegos bus atliekamas Baltarusijoje.

„Tyrimas abiejų asmenų atžvilgiu bus atliekamas Baltarusijoje. Tai nesvarstytina. Pasakiau tai Rusijos prezidentui. Patikinau, kad nebus jokių klausimų dėl prieigos konsulams. Man atrodo, jie nepyksta. Mes ne tik teikiame informaciją: norite susitikti – susitikite. Tai tarptautinė praktika“, – kalbėjo A. Lukašenka pasitarime su valstybės aparatu bendradarbiavimo su Rusija klausimais.

Jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, gegužės 23 dieną įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, kuriuo skrido opozicijos tinklaraštininkas R. Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė S. Sapega. Orlaiviui nutūpus Minske, jie abu buvo sulaikyti.

26 metų R. Pratasevičius, vienas iš opozicijos informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjų, pernai Minsko režimo buvo įtrauktas į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą. Pats kanalas buvo paskelbtas „ekstremistiniu“ ir nurodyta jį blokuoti.

A. Pratasevičius kaltinamas organizavęs masinius neramumus. Už tai jam gali būti skirta iki 15 metų nelaisvės.

Anksčiau buvo pranešta, kad S. Sapega sulaikyta dėl įtarimų 2020 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais įvykdžius nusikaltimų, apibrėžtų keliuose Baltarusijos baudžiamojo kodekso straipsniuose. Minskas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame S. Sapega sako, kad redagavo „Telegram“ kanalą „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiantį duomenis apie šalies saugumo pajėgas.

Antradienį A. Lukašenka sakė, kad per Sočyje vykusias derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dviejų „Ryanair“ keleivių „sulaikymo tema, žinoma, buvo svarstyta, tačiau prezidentai jai skyrė nedaug laiko“.

Dėl priverstinio lainerio nutupdymo Europos Sąjungos valstybės uždarė savo oro erdvę Baltarusijos orlaiviams ir paragino oro bendroves neberengti skrydžių virš šalies teritorijos.

Baltieji rūmai penktadienį paskelbė, kad Baltarusija sulauks naujų JAV sankcijų dėl Europos keleivinio lėktuvo priverstinio nutupdymo ir juo skridusio žurnalisto disidento sulaikymo.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki pavadino „Ryanair“ lėktuvo priverstinį nutupdymą Minske ir Baltarusijos opozicijos žurnalisto bei aktyvisto R. Pratasevičiaus areštą „tiesioginiu tarptautinių normų pažeidimu“.

Ji taip pat paragino „atlikti patikimą tarptautinį gegužės 23 dienos įvykių tyrimą“.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, tvirtai palaikomas Maskvos, išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, sekmadienį įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio, kuriame buvo 26 metų R. Pratasevičius ir jo 23 metų draugė S. Sapega. Jie buvo sulaikyti.

Baltieji rūmai paskelbė, kad kartu su Europos Sąjunga rengia tikslinių sankcijų, nukreiptų į pagrindinius A. Lukašenkos režimo narius, sąrašą.

Ekonominės sankcijos devynioms Baltarusijos valstybinėms įmonėms, kurias Vašingtonas atnaujino balandžio mėnesį dėl represijų prieš demokratiją palaikančius protestuotojus, įsigalios birželio 3 dieną.

Tolesni JAV žingsniai Baltarusijos atžvilgiu gali būti nukreipti į „tuos, kurie palaiko korupciją, žmogaus teisių pažeidinėjimą ir išpuolius prieš demokratiją“, sakė J. Psaki.

Baltieji rūmai taip pat paskelbė JAV piliečiams įspėjimą nekeliauti į Baltarusiją ir perspėjo amerikiečių keleivinius lėktuvus „būti labai atsargius“, jei ketinama skristi virš Baltarusijos oro erdvės.

ES taip pat paragino Bendrijoje įsikūrusius vežėjus vengti Baltarusijos oro erdvės.

O Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį džiaugėsi artimais Maskvos ryšiais su Minsku, kai Juodosios jūros kurorte Sočyje priėmė A. Lukašenką.

Stebėtojams atidžiai stebint tas derybas, kad sužinotų, kaip toli Kremlius eis palaikydamas Minsko režimą, Rusijos lyderis sakė, kad „labai džiaugiasi“ matydamas A. Lukašenką, ir sutiko su juo, jog Vakarų reakcija yra „emocijų protrūkis“.