Per konferenciją „bus aptarti tolesni tvariam šalies stabilizavimui reikalingi žingsniai“, nurodė ministerija.
Derybose daugiausia dėmesio bus skiriama pasirengimui gruodžio 24 dieną planuojamiems visuotiniams rinkimams, taip pat užsienio karių ir samdinių išvedimui iš Libijos.
Be to, derybininkai svarstys galimybę kurti vieningas saugumo pajėgas šiai Šiaurės Afrikos valstybei.
„Ši konferencija yra nuolatinės tarptautinės paramos Libijos stabilizavimui išraiška“, – sakė vokiečių URM atstovė.
„Tarptautinė bendruomenė lieka pasirengusi ir toliau reikšti glaudų ir konstruktyvų palaikymą JT vadovaujamam taikos procesui Libijoje“, – pridūrė ji.
Libija prieš dešimtmetį paniro į chaosą, 2011 metais sukilėliams nuvertus diktatorių Muamarą Kadhafi.
2020 metų sausį Berlyne įvyko pirmasis JT remiamų derybų ratas, kuriame sudalyvavo Libijos konflikto šalių lyderiai, taip pat Rusijos, Turkijos, Prancūzijos ir Egipto prezidentai, siekdami susitarti dėl taikos karo draskomoje šalyje.
Per tą konferenciją pasaulio lyderiai įsipareigojo nutraukti bet kokį užsienio kišimąsi į konfliktą ir laikytis ginklų embargo.
Vėliau buvo paskelbtos formalios paliaubos, suteikusios galimybę suformuoti laikinąją vyriausybę, kuriai pavesta suvienyti susiskaldžiusias Libijos institucijas, padėti atstatyti šalį ir paruošti dirvą gruodį paskirtiems rinkimams.
Tačiau JT pasiuntinys Libijoje Janas Kubišas praėjusį mėnesį įvertino, kad pažanga tokiose srityse kaip užsienio samdinių išvedimas, taip pat šalies rytus ir vakarus jungiančio kelio atidarymas, sustojo.
JT duomenimis, Libijoje tebeveikia daugiau nei 20 tūkst. užsienio kariškių bei samdinių iš tokių šalių kaip Turkija, Rusija, Sudanas ir Čadas.
Skirtingai nei Rusijos samdiniai, palaikantys rytų Libiją kontroliuojančią administraciją, Turkija teigia pasiuntusi į Tripolį savo karių pagal dvišalį susitarimą su vakarine vyriausybe, leisdama suprasti, kad šioms pajėgoms netaikytinas prašymas palikti šalį.