Kokiomis sąlygomis tai bus daroma, pasak A. Lukašųenkos, dar neapsispręsta.
„Nebuvo jokių diskusijų dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuolatinio perkėlimo, sukuriant kokių nors bazių, apie tai nekalbėta. O to mums ir nereikia. O gi todėl, kad mūsų Sąjunginės valstybės karinio saugumo koncepcijoje kol kas tam nėra jokios būtinybės. Atsiras kažkokia įtampa, matysime, kad NATO aktyvuojamas, kad bręsta karinis konfliktas, tada per kelias paras (tiek bazės, tiek aerodromai pas mus parengti) Rusijos daliniai ir kariai bus perkelti į Baltarusiją“, – paaiškino Baltarusijos prezidentas.
A. Lukašenka patikino, kad tai bus padaryta tik tuo atveju, jeigu paaštrės karinė situacija.
„Nors Vakaruose tie niekšai ir neturi jokios teisės mums priekaištauti nei dėl Rusijos bazių, nei Kinijos, nei dar kieno. Ir už ką mums priekaištauti? Juk jūs provokuojate ir steigiate bazių Lenkijoje. Kito akyse net krislą mato, o savo – nė rąsto. Mus bando spausti visomis kryptis. „Ech, Baltarusija tampa šalimi, kur skuba užsienio kariai...“ Jūs tik pažiūrėkite“, – antradienį piktinosi A. Lukašenka.
Kaip skelbia sb.by, jis nurodė atsakingiems asmenims su kolegomis Rusijoje išsiaiškinti, kokie šiuolaikiniai ginklai reikalingiausi Baltarusijai.
Antradienį A. Lukašenka taip pat pareiškė, kad Baltarusija ir Rusija ketina kartu reaguoti į Vakarų sankcijas.
„Rusijai sankcijos taikomos seniai, o dabar bando ir mūsų šalį pridusinti, tad nuspręsta reakciją koordinuoti“, – kalbėjo A. Lukašenka.
„Prašau, Romanai Aleksandrovičiau (ministras pirmininkas R. Golovčenka – red.), nevilkinti šio klausimo sprendimo. Visa tai turi būti daroma protingai, nesikarščiuojant, nereikia šaudyti sau į kojas, rankas, o ir į galvą“, – perspėjo A. Lukašenka.
Kalbėdamas apie susitikimą su V. Putinu Sočyje, A. Lukašenka pabrėžė, kad sulaikytųjų iš „Ryanair“ reiso tema buvo aptarta, tačiau jai prezidentai esą neskyrė daug dėmesio.
„Tyrimas dėl tų dviejų asmenų (Ramano Pratasevičiaus ir Sofijos Sapegos – red.) bus vykdomas Baltarusijoje. Tai faktas, kitaip nebus. Tai pasakiau ir Rusijos Federacijos prezidentui. Patikinau, kad nebus jokių klausimų dėl konsulų. Man atrodo, kad jie neturi kuo skųstis, mes ne tik teikiame visą informaciją, norite tiktis – tikitės. Tai tarptautinė praktika“, – pareiškė A. Lukašenka.
A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, gegužės 23 dieną įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, kuriuo skrido opozicijos tinklaraštininkas R. Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė S. Sapega. Orlaiviui nutūpus Minske, jie abu buvo sulaikyti.
26 metų R. Pratasevičius, vienas iš opozicijos informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjų, pernai Minsko režimo buvo įtrauktas į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą. Pats kanalas buvo paskelbtas „ekstremistiniu“ ir nurodyta jį blokuoti.
A. Pratasevičius kaltinamas organizavęs masinius neramumus. Už tai jam gali būti skirta iki 15 metų nelaisvės.
Anksčiau buvo pranešta, kad S. Sapega sulaikyta dėl įtarimų 2020 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais įvykdžius nusikaltimų, apibrėžtų keliuose Baltarusijos baudžiamojo kodekso straipsniuose. Minskas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame S. Sapega sako, kad redagavo „Telegram“ kanalą „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiantį duomenis apie šalies saugumo pajėgas.
Dėl priverstinio lainerio nutupdymo Europos Sąjungos valstybės uždarė savo oro erdvę Baltarusijos orlaiviams ir paragino oro bendroves neberengti skrydžių virš šalies teritorijos.
Delfi primena, kad V. Putinas penktadienį gyrė artimus Maskvos ryšius su Minsku, Juodosios jūros Sočio kurorte priėmęs autoritarinį Baltarusijos lyderį A. Lukašenką, Vakaruose tvyrant pasipiktinimui dėl priverstinio Europos lėktuvo nutupdymo.
Apžvalgininkai atidžiai stebėjo tas derybas, kad sužinotų, kaip toli Kremlius eis palaikydamas Minsko režimą, A. Lukašenkai gegužės 23 d. įsakius pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio, kuriame buvo 26 metų R. Pratasevičius ir jo 23 metų draugė Sofija Sapega. Jie buvo sulaikyti.
Po priverstinio lėktuvo nutupdymo Europos Sąjunga paragino Bendrijoje įsikūrusius vežėjus vengti Baltarusijos oro erdvės ir pažadėjo paskelbti naujų sankcijų prieš A. Lukašenką ir režimo pareigūnus.
Vėliau ir Baltieji rūmai paskelbė, kad Baltarusija sulauks JAV sankcijų, o amerikiečių keleiviniai lėktuvai turi „būti labai atsargūs“, jei ketinama skristi virš Baltarusijos oro erdvės.
Per derybas Sočyje V. Putinas šiltai pasveikino A. Lukašenką ir sutiko su juo, kad Vakarų reakcija dėl lėktuvo yra „emocijų protrūkis“.
Rusijos lyderis sakė, kad „labai džiaugiasi“ matydamas A. Lukašenką ir kad jiedu turėtų eiti paplaukioti.
Kruopščiai suformuluotose replikose prieš žurnalistus V. Putinas taip pat sakė, kad 2013 metais, kai tuometinio Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstas leistis Austrijoje, Vakarų pasipiktinimo nebuvo daug.
„Prezidentas buvo išvestas iš lėktuvo ir nieko, tyla“, – pradėdamas derybas sakė V. Putinas.
Lėktuvui, kuriuo iš Maskvos skrido E. Moralesas, teko kelias valandas praleisti Vienoje, įtariant, kad orlaivyje buvo bėglys JAV žvalgybos paslapčių viešintojas Edwardas Snowdenas.
Tačiau skirtingai nuo incidento Baltarusijoje, į kurį buvo įtrauktas naikintuvas ir per kurį pranešta apie orlaivyje neva esančią bombą, Bolivijos lėktuvą, anot „The Washington Post“, teko tupdyti dėl biurokratijos: kelios Europos šalys atsisakė leisti jam patekti į jų oro erdvę, ir buvo kilę neaiškumų dėl tolesnio maršruto namo, vėliau žurnalistams sakė Bolivijos pareigūnai.
A. Lukašenka Sočyje skundėsi, esą Vakarai siekia sukelti neramumų jo šalyje.
„Vyksta bandymas įsiūbuoti situaciją, kad ši pasiektų praėjusio rugpjūčio lygį“, – sakė A. Lukašenka, turėdamas omenyje protestus prieš jo režimą, kilusius po ginčijamų prezidento rinkimų.
„Aišku, ko tie draugai vakariečiai iš mūsų nori“, – kalbėjo autoritarinis prezidentas.
A. Lukašenka, į Sočį atvykęs su portfeliu, sakė norintis parodyti V. Putinui „tam tikrus dokumentus“, susijusius su „Ryanair“ incidentu, ir dėkojo už palaikymą konflikte su Vakarais.
Derybos truko ilgiau nei penkias valandas, tačiau apie jų rezultatus pranešta nebuvo.
Be kita ko, V. Putinas ir A. Lukašenka gyrė augantį dvišalį bendradarbiavimą.
„Kuriame Sąjunginę valstybę“, – prasidėjus deryboms Sočyje svečiui sakė Rusijos vadovas.
„Užtikrintai judame ta linkme, tas darbas jau duoda konkrečių rezultatų mūsų piliečiams“, – nurodė jis.
Rusija ir Baltarusija yra sudariusios sąjunginę valstybę ir palaiko glaudžius ekonominius ir karinius ryšius. Rusija ragina stiprinti šalių integraciją, tačiau A. Lukašenka anksčiau nekart atmetė abiejų valstybių suvienijimo galimybę.
Pastaraisiais metais, kilus įtampai tarp Maskvos ir Minsko, A. Lukašenka vis labiau siekdavo bendrauti su Vakarais ir garsėdavo savo pastangomis kiršinti Rusiją su ES, kai jam tai patogu.
Tačiau po incidento su „Ryanair“ lėktuvu A. Lukašenkos galimybės, panašu, yra ribotos.
V. Putinas ir A. Lukašenka reguliariai susitikinėja nuo rugpjūčio, kai po ginčijamų rinkimų prasidėjo masiniai protestai dėl beveik tris dešimtmečius besitęsiančio A. Lukašenkos valdymo.
66-erių Baltarusijos autoritarinis prezidentas ėmėsi negailestingų represijų prieš savo oponentus ir, pasmerktas Vakarų, vis labiau linksta V. Putino pusėn.
Keli žmonės žuvo per neramumus Baltarusijoje, tūkstančiai buvo sulaikyti, šimtai pranešė apie kankinimus kalėjime.
Sekmadienį įvykęs priverstinis orlaivio nutupdymas buvo dramatiškas eskalavimas – ES vadovai apkaltino Minską iš esmės užgrobus Europos lėktuvą, kad areštuotų R. Pratasevičių.
