Šis pareiškimas yra pirmoji Šiaurės Korėjos reakcija į gegužės 21 dieną įvykusį JAV ir Pietų Korėjos lyderių pasitarimą, per kurį Vašingtonas atšaukė dešimtmečius galiojusius suvaržymus Pietų Korėjos raketų programos plėtrai ir leido savo sąjungininkei kurti neriboto veikimo nuotolio raketas.

Kaltinimas, kad JAV politika yra priešiška Šiaurės Korėjai, yra svarbus, nes Pchenjanas teigė negrįšiantis prie derybų ir toliau plėsiantis savo branduolinį arsenalą, kol tęsis Amerikos priešiškumas. Tačiau naujausias pareiškimas yra siejamas su pavieniu apžvalgininku, o ne kuria nors vyriausybės institucija, todėl galima manyti, jog Šiaurės Korėja tebenori palikti erdvės potencialiai diplomatijai su Joe Bideno administracija.

Suvaržymų Pietų Korėjos raketų programai „panaikinimo žingsnis yra griežtas priminimas apie JAV priešišką politiką [Šiaurės Korėjos atžvilgiu] ir jų gėdingus dvejopus standartus“, valstybinė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) citavo tarptautinių įvykių apžvalgininką Kim Myong Cholą (Kim Mjong Čolą).

„Jos įsitraukusios į konfrontaciją, nors kalba palaikančios dialogą“, – pridūrė jis.

„Vis dėlto JAV klysta. Rimta klaida joms spausti [Šiaurės Korėją], kuriant asimetrišką disbalansą Korėjos pusiasalyje ir aplink jį, nes tai gali vesti į aštrią ir nestabilią padėtį Korėjos pusiasalyje, kur dabar techniškai tebevyksta karas“, – rašė Kim Myong Cholas.

Jungtinės Valstijos anksčiau draudė Pietų Korėjai kurti raketas, galinčias nuskrieti daugiau kaip 800 km, baiminantis, kad tai regione gali provokuoti ginklavimosi varžybas. Tokį atstumą nuskriejančios raketos galėtų smogti taikiniams bet kuriame Šiaurės Korėjos teritorijos taške, bet negalėtų pasiekti svarbių taikinių kitose kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Kinijoje ir Japonijoje.

Kai kurie apžvalgininkai Pietų Korėjoje gyrė sprendimą atšaukti suvaržymus kaip Seulo karinio suvereniteto atkūrimą, bet kiti įtarė, kad JAV tiesiog nori sustiprinti savo sąjungininkės kariniu pajėgumus, aštrėjant konkurencijai regione su Kinija.

Kim Myong Cholas kaltino Vašingtoną mėginant įžiebti ginklavimosi varžybas, žlugdyti Šiaurės Korėjos ekonomikos vystymąsi ir dislokuoti vidutinio nuotolio raketų, nutaikytų į taikinius šalyse netoli Šiaurės Korėjos.

Pietų Korėjos vyriausybė pareiškė „supratingai stebinti“ Šiaurės Korėjos reakciją, bet Suvienijimo ministerijos atstovė Lee Jong-joo sakė išsamesnių komentarų nepateiksianti, nes minimą pareiškimą išsakė pavienis asmuo, o ne vyriausybė Pchenjane.

J. Bideno administracija stengiasi formuoti naują politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu, jau ilgokai nevykstant deryboms dėl Pchenjano branduolinės programos. Per savo susitikimą J. Bidenas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas sakė, jog Vašingtono naujausia ataskaita apie santykių su Šiaurės Korėja būklę „apima sukalibruotą ir praktišką požiūrį, kuris yra atviras diplomatijai [su Pchenjanu] ir nagrinės“ šias galimybes.

JAV pareigūnai sakė, kad J. Bidenas galbūt laikysis vidurio kelio tarp savo pirmtakų vykdytos politikos. Ankstesnis prezidentas Donaldas Trumpas stengėsi tiesiogiai derėtis su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, o prieš jį dirbęs Barackas Obama demonstravo „strateginę kantrybę“. Pasak kai kurių ekspertų, J. Bidenas tikriausiai nebus linkęs smarkiai švelninti sankcijų Šiaurės Korėjai, nebent Pchenjanas imtųsi konkrečių žingsnių denuklearizacijos link.