Laikraščio duomenimis, žvalgybos atstovai, siekdami išnagrinėti šią informaciją, ketina panaudoti „kolosalius“ kompiuterinius pajėgumus. Kaip pažymi leidinys, gali būti kalbama, pavyzdžiui, apie Kinijos Uhane esančios laboratorijos darbuotojų perkėlimą (būtent Uhane buvo pirmą kartą aptikti COVID-19 pėdsakai), taip pat ir apie koronaviruso protrūkio pradžios pobūdį.
Pasak aukšto rango JAV administracijos atstovo, tyrimas dėl koronaviruso kilmės dar neatsidūrė aklavietėje.
Kaip rašo leidinys, Baltieji rūmai taip pat tikisi, kad JAV sąjungininkai galės pajungti savo žvalgybinius tinklus papildomai informacijai apie laboratoriją ir jos darbą gauti.
„Į naują tyrimą bus įtrauktos ir nacionalinės laboratorijos ir kiti federalinės vyriausybės moksliniai ištekliai, kurie anksčiau tiesiogiai nedalyvavo žvalgybinėje veikloje“, – pareiškė aukšto rango administracijos pareigūnas.
NYT primena, kad trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas išplatino raštišką pareiškimą, kuriame teigiama, kad JAV žvalgyba neturi pakankamos informacijos, kuri leistų galutinai nustatyti, kaip išplito COVID-19, nuo žmogaus kontakto su užsikrėtusiu gyvūnu ar pasklidus virusui iš kinų laboratorijos.
Dėl šios priežasties valstybės vadovas įpareigojo specialiąsias tarnybas „padvigubinti pastangas“ ištirti visus turimus duomenis ir parengti naują ataskaitą šiuo klausimu per devyniasdešimt dienų.
Savo ruožtu, respublikonai iš JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto gegužės 19 dieną pranešė apie egzistuojančius įtikinamus netiesioginius koronaviruso infekcijos laboratorinės kilmės įrodymus. Jų duomenimis, COVID-19 protrūkį galėjo sukelti nuotėkis iš Uhano virusologijos instituto.
Tuo metu interneto milžinė „Facebook“ pakeitė savo politiką drausti skelbti žinutes, kuriose teigiama, kad pandeminis koronavirusas pasklido iš laboratorijos, atsinaujinus diskusijoms apie COVID-19 kilmę.
Šis sprendimas kelia naujų klausimų apie socialinių tinklų vaidmenį kontroliuojant dezinformaciją viešojoje erdvėje.
Pastarasis „Facebook“ žingsnis, apie kurį bendrovė pranešė trečiadienį vakare savo tinklalapyje, atspindi iššūkius, su kuriais susiduria didžiausias pasaulyje socialinis tinklas, siekdamas šalinti melagingą bei potencialiai žalingą turinį ir tuo pat metu išlikti atviras diskusijoms.
„Atsižvelgdami į vykstančius tyrimus dėl COVID-19 kilmės ir pasikonsultavę su visuomenės sveikatos ekspertais, nebešalinsime iš mūsų mobiliųjų aplikacijų žinučių, kad COVID-19 sukurta žmogaus“, – rašoma išplatintame pareiškime.
„Toliau dirbsime su sveikatos ekspertais, kad žengtume koja kojon su pandemija, ir reguliariai atnaujinsime savo politiką, atsiradus naujų faktų ar tendencijų“, – rašoma jame.
Vasarį „Facebook“ paskelbė, kad šalins klaidinančias ar žinomai melagingas žinutes apie naująjį koronavirusą, sukėlusį pasaulinę pandemiją, jau pareikalavusią daugiau kaip 3 mln. gyvybių.
Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pavedė šalies žvalgybos tarnyboms atlikti tyrimą dėl COVID-19 kilmės ir nustatyti, ar pandeminis koronavirusas, pirmąsyk aptiktas Kinijoje, persimetė žmonėms nuo kokio nors gyvūno, ar visgi pasklido iš laboratorijos.
J. Bideno nurodymas žymi aštrėjančią kontroversiją dėl pandeminio koronaviruso kilmės. Manoma, kad juo galėjo užsikrėsti žmonės, kontaktavę su gyvūnais viename turguje vidurio Kinijos Uhano mieste, arba užkratas galėjo pasklisti iš tame pačiame mieste veikiančios virusologijos laboratorijos.
Hipotezę, kad šis virusas yra natūralios kilmės, labiausiai tikėtina laiko Kinijoje lankęsi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai. Remiantis ja, naujasis koronavirusas SARS-CoV-2, sukeliantis COVID-19, iš pradžių plito tarp šikšnosparnių, o žmonės juo užsikrėtė per kažkokį tarpinį nešiotoją.
Prasidėjus pandemijai daugelis ekspertų sutiko su šia teorija, tačiau bėgant laikui mokslininkai nei šikšnosparniuose, nei kituose gyvūnuose neaptiko viruso, kuris pagal genomo struktūrą atitiktų SARS-CoV-2.
Tuo metu teorija, esą užkratas pasklido iš laboratorijos, sulaukia vis didesnio palaikymo Jungtinėse Valstijose. Iš pradžių ją intensyviai kurstė J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas su savo patarėjais, tačiau tuo metu daugelis ją vertino skeptiškai ir laikė Baltųjų rūmų taktiniu politiniu žingsniu.
