Išryškėjo įtrūkiai ir Žaliųjų partijoje. Ir visa tai – priešrinkiminėje kovoje.

Vienas iš dviejų Žaliųjų partijos vadovų, ilgą laiką kanclerio kandidatu laikytas R. Habeckas, savaitės pradžioje lankėsi Ukrainoje, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pabuvojo fronto linijoje netoli Mariupolio.

Jis vietoje susipažino su situacija ir, pažvelgęs į ją ukrainiečių akimis, konstatavo: Vakarai paliko Ukrainą vieną. R. Habeckas negalėjo likti abejingas tam, kad rusų snaiperiai šaudo į ukrainiečių karius, o sieną kirtę rusų dronai mėto minas į gyventojų darželius ir sužeidžia civilius.

„Mano supratimu, sunku atsisakyti tiekti Ukrainai ginklų gynybai, savigynai, defenzyvinių ginklų“, – sakė Žaliųjų partijos lyderis antradienį radijui „Deutschlandfunk“ iš Kijevo. O, žinodamas savo partijos poziciją šiuo klausimu, net tris kartus pabrėžė gynybinį ginklų pobūdį.

Tačiau nepadėjo ir tai. Antradieninis R. Habecko interviu sukėlė atmetimą plačiu frontu, įskaitant aštrią kritiką iš pačios Žaliųjų partijos.


Ledinė Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai reakcija

Socialdemokratų vadovas, vicekancleris Olafas Scholzas apkaltino R. Habecką noru „ryškinti savo politinį profilį“ (ne paslaptis, kad žaliasis politikas taikosi į užsienio reikalų ministro postą būsimoje vyriausybėje). Tačiau padėtis Ukrainos Rytuose pernelyg rimta, kad būtų leistina „siekti dėmesio rėksmingais pareiškimais“.

Svarbiau nei ginklų tiekimas yra finansinė parama Ukrainai ir sankcijos Rusijai, – aiškino ir kiti socialdemokratai.

Angelos Merkel atstovo spaudai reakcija, pasak dienraščio „Merkur“, buvo ledinė: trečiadienį jis tik patvirtino aiškų federalinės vyriausybės „Ne“.

„Mes vykdome ribojančią ir atsakingą ginklų eksporto politiką ir Ukrainos atžvilgiu neišduodame jokių leidimų karo ginklams tiekti“, – sakė jis. Šią kadenciją niekas nesikeis, – kaip kirviu nukirto jis.

O trečiadienio vakare viešai sureagavo ir kita Žaliųjų partijos lyderė, kandidatė į kancleres Annalena Baerbock. Televizijos kanalo ARD diskusijų laidoje „Maischberger. Die Woche“ ji pabrėžė, jog partija atmeta bet kokį ginklų tiekimą į karinio konflikto regionus: „Tai įrašyta mūsų programoje, ir tos pozicijos laikomės mes abu, partijos vadovai“, – tikino ji už save ir už R. Habecką.

Žaliesiems vadovaujantis politikų duetas priklauso vadinamajam partijos realistų sparnui, tačiau joje, kaip pastebi politikos apžvalgininkai, nusveria kairiųjų ir radikalių nuostatų nariai, įskaitant radikalius pacifistus. Tad suprantama, jog A. Baerbock skubėjo nuraminti pasipiktinimo bangas, kurias partijoje sukėlė R. Habecko pareiškimas iš Kijevo.

Robertas Habeckas
Foto: Imago / Scanpix

Visi tie žodžiai skamba kaip pasityčiojimas

Pats R. Habeckas, atremdamas iš visų partijų, įskaitant savąją, skriejančią kritiką, kitos dienos interviu „Deutschlandfunk“ aiškinosi: „Apsilankymas fronte buvo įspūdingas, tačiau mano ten išsakyti žodžiai, sukėlę dabar tokį sūkurį, plaukia iš politinės analizės, kurią padariau dar prieš leisdamasis į kelionę.“

Drauge jis vardijo argumentus, kodėl Ukrainą reikėtų paremti ginklais.

„Saugumo politikos prasme Ukraina jaučiasi palikta viena. Vokietija tęsia „Nord Stream 2“ statybą. SPD ir CDU ministrai pirmininkai nori, kad būtų atšauktos dėl Ukrainos priimtos sankcijos Rusijai. [Rusijos] kariuomenės daliniai telkiami [Ukrainos] rytiniame pasienyje. Krymas aneksuotas. O Vokietija netiekia jokių naktinio matymo prietaisų, jokių priemonių šaudmenims pašalinti, visa tai ir išsakiau aiškiai. Juk reikia bent ką daryti, antraip visi tie žodžiai skamba kaip pasityčiojimas“, – kalbėjo jis.

Išvedžiojimai, esą ir gynybinius ginklus galima pritaikyti puolant, ir, tarkime, išminuoti skirtą povandeninį laivą panaudoti minoms dėti, yra tik atsikalbinėjimai padėti Ukrainai.
R. Habeckas priminė, jog Vokietijos vyriausybė „atsisakė tiekti Ukrainai šarvuotų transporterių, kuriais būtų galima nuo fronto linijos gabenti sužeistus karius, kad žmonės nenukraujuotų.“

O juk Ukraina gina ne vien savo gyventojus, „Ukraina gina ir Europos saugumą“, – sakė Žaliųjų partijos lyderis.

„Jei šalis pralaimėtų konfliktą dėl Krymo, kiltų pavojus, kad Rusija panašių veiksmų galėtų imtis ir kituose regionuose“, – politiko poziciją perteikia „Deutschlandfunk“ portalas.

Annalena Baerbock
Foto: AP / Scanpix

Atėjo metas karo ir taikos klausimais būti atviriems

Radijo žurnalistui priminus, kad partijos vadovo pozicija neatitinka tiek Vokietijos eksporto gairių, tiek ir rinkiminės Žaliųjų programos, šis atkirto: „Priklauso nuo to, kaip į situaciją žiūrėsim. Jei šalis užpuolama, tai esama galimybių jai padėti.“

„Žinia, žalieji yra partija, kilusi iš pacifistinio sąjūdžio, – pripažino jis. – Kiekvienas konfliktas yra kančia, ir blogai, kai žmonės žūsta. Tačiau labiau susipažinus su šiuo konfliktu, negali atsisakyti padėti žmonėms bent jau tiek, kad jie įstengtų patys sau padėti ir apsigintų“, – kalbėjo jis.

Deja, „pastaraisiais metais ginklų į Ukrainą beveik nebuvo tiekiama“, – sakė Žaliųjų partijos lyderis.

Ukrainos ambasadorių Vokietijoje Andrejų Melniką tokia vokiečių politikų reakcija nuvylė. Ginklų tiekimo Ukrainai klausimu jie neturėtų vaidinti „moralės apaštalų“, – sakė jis.

Žalieji išties linkę save matyti ir vaizduoti kaip tokius „moralės apaštalus“ su taikos balandžiais virš galvų. Tad suprantama, kad R. Habecko žodžiai sužeidė „žalią partijos sielą“, anot „Cicero“ žurnalo redaktoriaus Ralfo Hanselle'o vaizdingo pasakymo komentare.

Iš to paties komentaro aiškėja, jog žaliųjų pacifizmas iš tikro nėra toks jau absoliutus. Publicistas priminė, kaip devintajame dešimtmetyje žalieji organizavo demonstracijas ir rinko aukas akcijoje „Ginklai El Salvadorui“. Vadinamieji „Nikaragvos komitetai“ tuomet surinko daugiau nei tris milijonus markių ginklams. Matyt, kai kovojama už „humanišką socializmą“, pacifistiniai principai nebegalioja.

„Ar tai yra ta pati partija, kuri, pasak Roberto Habecko, „kilusi iš pacifizmo“? – retoriškai klausia „Cicero“ autorius. – Galbūt pats metas, kad žalieji karo ir taikos klausimais pagaliau būtų atviri. Rinkimų metai, 2021-ieji, tam suteikia puikią progą. Habecko ataka bent jau nukreipta tinkama kryptimi.“

Komentarą „Cicero“ portale R. Hanselle baigia, žaliesiems pasiūlydamas jų pamėgtą Che Guevaros šūkį „Būkime realistai, reikalaukime neįmanomo!“ pakeisti atvirkščiu – „Pabandykime tai, kas neįmanoma, – būti realistais!“