„Problemos turėtų būti sprendžiamos prie derybų stalo – tai yra mūsų principinė pozicija“, – U. Makejų citavo valstybinė naujienų agentūra BELTA.
Ministras perspėjo, kad Minskas analogiškai reaguos į Vakarų ruošiamas sankcijas.
„Nepagrįstas Baltarusijos žmonių ir valstybės juodinimas tapo įprastu reiškiniu Vakaruose“, – pareiškė U. Makejus.
Kiek anksčiau Baltarusijos premjeras Ramanas Haloučenka pareiškė, jog jo šalis, reaguodama į Vakarų sankcijų sugriežtinimą, gali uždrausti prekių importą iš šių valstybių, apriboti jų tranzitą per Baltarusijos teritoriją.
„Esame pajėgūs apsaugoti savo piliečius ir savo įmones. Vyriausybė prezidento pavedimu parengė specialiųjų apsaugos priemonių rinkinį, kurie visiškai atitinka mūsų įstatymus. Šios priemonės būtų gana skausmingos šalims, kurios užėmė atvirai priešiškų veiksmų pozicija – nuo prekių importo embargo iki tranzito apribojimų", – pabrėžė R. Haloučenka, trečiadienį pasisakydamas šalies parlamente.
Premjerą cituoja leidinys „SB. Belarus Segodnia“.
Jis pareiškė raginantis Vakarų valstybes „atsikvošėti“.
„Tačiau mes visgi tikime sveiku protu tų, kurie skuba praeiti negrįžimo tašką. Siūlome atsikvošėti ir dar kartą pagalvoti prieš žengiant į slidų ekonominio karo taką, kuriame nebus laimėtojų“, – pridūrė Baltarusijos vyriausybės vadovas.
Minsko ir Vakarų šalių santykiai dar labiau pašlijo, kai praeitą sekmadienį Minsko oro uoste buvo priverstinai nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
„Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Šiuo lėktuvu skrido 26 metų žurnalistas R. Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo 23 metų mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
ES lyderiai pirmadienį perspėjo, kad bus imtasi tolesnių „tikslinių ekonominių sankcijų“ Baltarusijai, žadėdami išplėsti susidorojimu su opozicija kaltinamų subjektų „juodąjį“ sąrašą; į jį jau įtraukti 88 režimo atstovai ir septynios kompanijos.
Pernai Baltarusijoje kelis mėnesius vyko beprecedenčiai protestai prieš A. Lukašenkos valdymą, juose dalyvaudavo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau protestai buvo brutaliai nuslopinti, buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, kurių daugelis pranešė apie patirtus kankinimus.
Daugelis protestų lyderių, tarp jų opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri pareiškė laimėjusi rugpjūčio rinkimus, turėjo bėgti iš šalies.
Nors beprecedenčių protestų banga Baltarusijoje nuslopo, bet nepriklausomiems žurnalistams ir aktyvistams dėl jų vis dar skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės.
S. Cichanouskaja šią savaitę paragino Europą ir Vašingtoną imtis griežtesnių veiksmų prieš A. Lukašenkos režimą, bet jį ir toliau tvirtai remia Rusija.
Trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasi į Europos Parlamentą, S. Cichanouskaja paragino imtis virtinės konkrečių priemonių, įskaitant naujų užsienio investicijų draudimą, taip pat draudimą tokioms pagrindinėms Baltarusijos eksporto prekėms kaip naftos ir metalo produktai, kalio trąšos ir mediena.
Diplomatiniai šaltiniai AFP sakė, kad JT Saugumo Taryba trečiadienį surengs neformalų susitikimą Baltarusijos klausimu, bet dėl Rusijos paramos Minskui turbūt negalės susitarti dėl bendro pareiškimo.
S. Cichanouskaja: reakcija į A. Lukašenkos elgesį neturi apsiriboti „Ryanair“ incidentu
Baltarusijos autoritarinis prezidentas A. Lukašenka po incidento su oro bendrovės „Ryanair“ keleiviniu lėktuvu Minske peržengė visas ribas, tapdamas tikra grėsme tarptautiniam saugumui, pareiškė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
„Baltarusija dabar kelia grėsmę tarptautinėms organizacijoms ir tarptautinei bendrijai“, – sakė buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą trečiadienį, vaizdo ryšiu kreipdamasi į Europos Parlamento užsienio reikalų komitetą, svarsčiusį sekmadienį įvykusį incidentą.
S. Cichanouskaja sakė, kad priverstinis keleivinio lėktuvo nutupdymas reiškia, kad peržengtos visos leistinos ribos, sukelta grėsmė tarptautiniam saugumui. Tarptautinės bendruomenės reakciją į incidentą ji įvertino kaip „sąžiningai tvirtą ir veiksmingą“.
„Tačiau aš suprantu, kad jau ilgiau nei devynis mėnesius Baltarusija veikia visiško įstatymų nepaisymo sąlygomis. Pradedant 2020 metų rinkimais režimas prarado bet kokį ribų suvokimą“, – kalbėjo ji.
Anot S. Cichanouskajos, Minsko režimui įvestos sankcijos neveiksmingos, o Europos Sąjungos spaudimas Baltarusijai neprivertė A. Lukašenkos pakeisti savo elgesio, netgi priešingai – sustiprino jo nebaudžiamumo jausmą.
„Todėl raginu Europos Parlamentą garantuoti, kad tarptautinės bendruomenės reakcija neapsiribos incidentu su „Ryanair“ orlaiviu. Būtina reaguoti į visą padėtį Baltarusijoje“, – sakė opozicijos lyderė.
„A. Lukašenka pavertė mano šalį Europos Šiaurės Korėja – nenuspėjama, pavojinga ir į nieką neatsižvelgiančia“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
Jos nuomone, būtina tvirtai laikytis A. Lukašenkos nepripažinimo politikos. Be to, pasak S. Cichanouskajos, reikia skubiai organizuoti aukšto lygio konferenciją dėl padėties Baltarusijoje.
Opozicijos lyderė taip pat paragino įgyvendinti europinį pagalbos baltarusiams planą, kad būtų parodyta, jog ES svarbūs santykiai su jais.
Baltarusija turi nuolat būti ES darbotvarkėje, o sutartys, pasirašytos A. Lukaašenkos, turi būti peržiūrėtos arba anuliuotos, sakė ji.
S. Cichanouskaja paragino Vakarus vengti bet kokių ryšių su Baltarusijos bankais ir jos ekonomikos subjektais, įvesti visos baltarusiškos produkcijos draudimą.
Ji taip pat paragino ES palaikyti ryšius su baltarusių pilietine visuomene ir padėti nepriklausomoms baltarusių žiniasklaidos priemonėms bei piliečiams, persekiojamiems Minsko režimo, taip pat jų artimiesiems.
„Metas veikti“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.