„Tai kelia pasipiktinimą ir rodo archainį mąstymą [valdžios], kuri nesuvokia, kad dabar gyvena laisvos žiniasklaidos amžiuje ir kad egzistuoja tarptautinės visuomenės nuomonė, kuri daugiau nepritars tokiems metodams“, – pakomentavo M. Abu Marzoukas.
Jis pabrėžė, kad „Hamas“ neprivalo užimti tam tikros pozicijos dėl visų pasaulyje vykstančių įvykių, nes visų pirma skiria dėmesį kovai su „Izraelio okupacija“.
„Be abejo, apskritai esame prieš neteisingumą, persekiojimus, pasikėsinimą į laisves ir įstatymo pažeidimus“, – pridūrė jis.
Anksčiau Transporto ministerijos Aviacijos departamento direktorius Artiomas Sikorskis sakė, kad pranešimas apie sprogmenį „Ryanair“ lėktuve buvo gautas el. paštu iš organizacijos „Hamas“. „Hamas“ neigia, kad yra su tuo susijusi.
Pirmadienį spaudos konferencijoje Minske Baltarusijos transporto ir ryšių ministerijos Aviacijos departamento direktorius Artiomas Sikorskis paeiškė esą pranešimas apie bombą iš Atėnų į Vilnių skridusiame airių oro bendrovės „Ryanair“ lėktuve buvo pasirašytas palestiniečių judėjimo „Hamas“ karių“.
Jis pacitavo gautą pranešimą: „Mes, „Hamas“ kariai, reikalaujame, kad Izraelis nutrauktų ugnį Gazos Ruože. Mes reikalaujame, kad Europos Sąjunga nebepalaikytų Izraelio šiame kare. Žinoma, kad [ne pelno organizacijos] „Delphi Economic Forum“ [renginio] dalyviai namo grįžta reisu FR-4978. Šiame lėktuve padėta bomba. Jei neįvykdysite mūsų reikalavimų, bomba sprogs gegužės 23 dieną virš Vilniaus.“
Pasak A. Sikorskio, laiškas anglų kalba atėjo į Minsko oro uosto elektroninio pašto dėžutę iš elektroninio pašto paslaugų tiekėjo „ProtonMail“.
Kodėl su lėktuvu, skridusiu į Vilnių, susijęs laiškas buvo išsiųstas Minsko oro uostui, pareigūnas nepaaiškino.
Jo teigimu, informacija iškart buvo perduota lėktuvo įgulai ir „ji galėjo grįžti į Lvovą, Kijevą, nutūpti Varšuvoje arba skristi į Vilnių, bet pati priėmė sprendimą nutūpti Minske“.
A. Sikorskis tvirtino, kad lėktuvo įgulos vadas priėmė teisingą ir drąsų sprendimą. „Mes šiandien pareiškėme padėką kompanijai „Ryanair“ už teisingus veiksmus šioje situacijoje“, – pridūrė Baltarusijos pareigūnas.
Sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridęs bendrovės „Ryanair“ keleivinis lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Minske, ten sulaikytas lėktuvu skridęs Aliaksandro Lukašenkos režimo ieškomas baltarusių opozicijos aktyvistas.
„Ryanair“ lėktuvas, būdamas Baltarusijos oro erdvėje ir priartėjęs prie Lietuvos sienos netikėtai pasuko Minsko link ir ten nusileido.
Bendrovė nurodė, kad laineris nusileido, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepasitvirtino.
Baltarusijos opozicija sako, jog lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas siekiant sulaikyti šiuo lėktuvu skridusį aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ vieną įkūrėjų Ramaną Pratasevičių. Drauge su juo Minske buvo sulaikyta jo draugė, Rusijos pilietė ir Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU) teisės studentė Sofija Sapega.
A. Lukašenkos spaudos tarnyba savo „Telegram“ kanale nurodė, kad jis davė nurodymą nukreipti skrydį ir įsakė keleivinį lėktuvą lydėti naikintuvui MiG-29.
Europos Sąjunga ir JAV pasmerkė priverstinį lainerio nutupdymą Minske ir pareikalavo paleisti R. Pratasevičių.
„Ryanair“ vykdomasis direktorius Michaelas O'Leary incidentą pavadino „valstybės remiamu užgrobimu“.
„Atrodo, kad pareigūnų tikslas buvo pašalinti žurnalistą ir jo kelionės draugę. Manome, kad oro uoste [iš lėktuvo] taip pat išlipo keli KGB (Baltarusijos valstybinio saugumo komiteto) agentai“, – sakė jis.
R. Pratasevičius, kuris aktyvisto veiklą internete pradėjo dar būdamas paauglys, iš Baltarusijos išvyko 2019-aisiais, pradėjęs dirbti įtakingam, opoziciją remiančiam susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanalui „Nexta“. Vėliau R. Pratasevičius tapo kanalo, šiuo metu turinčio per 1,2 mln. prenumeratorių, vyriausiuoju redaktoriumi.
Šis kanalas labai padėjo mobilizuoti protestuotojus per beprecedentes demonstracijas, krėtusias Baltarusiją po pernai rugpjūtį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.
Gyvendamas tarp Lenkijos ir Lietuvos, kur yra didelės baltarusių išeivių bendruomenės, R. Pratasevičius tapo „Telegram“ kanalo BGM, turinčio 260 tūkst. prenumeratorių, redaktoriumi.
Baltarusijos valdžia R. Pratasevičių kaltina pagal baudžiamojo kodekso 293 straipsnio 1 dalį (masinių neramumų organizavimas), 342 straipsnio 1 dalį (grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, organizavimas ar aktyvus dalyvavimas juose).
Lapkritį Baltarusijos pareigūnai išdavė R. Pratasevičiaus arešto orderį dėl jo darbo „Nexta“ ir pareiškė, kad jis „dalyvavo teroristinėje veikloje“. Taip pat buvo paskelbta jo tarptautinė paieška, Lenkijai buvo nusiųstas jo ekstradicijos prašymas, nurodo teisių gynėjai.
