Tai rodo viso pasaulio lėktuvų skrydžių sekimo portalo „Flightradar24“ duomenys. Juos antradienį apie 9 val. ryto užfiksavo unian.net.

Retkarčiais Baltarusijos oro erdvėje pasirodo Rusijos ir tų šalių, kurios dar nepriėmė sprendimo atsisakyti reisų į šią valstybę, lėktuvų.

Toks vaizdas buvo matomas antradienį apie 12 val.:

flightradar24 nuotr.

Vadovaujantis gegužės 25 d. ryto duomenimis, skrydžius virš Baltarusijos teritorijos nutraukė devynios oro linijų bendrovės: „Air France“ (Prancūzija), „Finnair“ (Suomija), SAS (Švedija), „Avia Solutions“ (Kipras), LOT (Lenkija), „Wizzair“ (Vengrija), „AirBaltic“ (Latvija), KLM (Nyderlandai) ir „Lufthansa“ (Vokietija).

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį paragino ES Tarybą imtis būtinų priemonių, kad būtų nutraukti Europos oro susisiekimo ryšiai su Baltarusija, reaguodami į savaitgalį Baltarusijos priverstinai Minske nutupdytą „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių.

Tame lėktuve buvo Baltarusijoje ieškomas 26 metų žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Jie buvo sulaikyti.

Priverstinis tarp ES valstybių skridusio lainerio nutupdymas vėl atkreipė dėmesį į besitęsiančią politinę krizę Baltarusijoje, kur Aliaksandras Lukašenka yra inicijavęs ne vieną brutalių represijų bangą, siekdamas išlaikyti valdžią savo rankose.

Vakarų lyderiai kaltina baltarusių valdžią faktiškai užgrobus Europos lėktuvą, o Minskas teisinasi, kad reagavo į pranešimą apie orlaivyje esą paslėptą bombą.

„Netoleruosime jokių mėginimų žaisti rusišką ruletę su nekaltų civilių gyventojų gyvybėmis“, – pirmadienį sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

ES svarsto galimybes nubausti Minską, kai kurioms valstybėms ir oro susisiekimo bendrovėms pranešus apie ryšių su Baltarusija nutraukimą.

Londonas taip pat paskelbė nurodęs britų orlaiviams vengti Baltarusijos oro erdvės.

Ukraina pareiškė įšaldysianti tiesioginius skrydžius tarp abiejų šalių ir virš Baltarusijos, o Skandinavijos oro bendrovė SAS, Vokietijos vežėja „Lufthansa“ ir Latvijoje įsikūrusios oro linijos „Air Baltic“ pranešė vengsiančios baltarusių oro erdvės.

Minsko režimas tvirtino, kad priverstinai tupdydamas „Ryanair“ lėktuvą veikė „teisėtai“, ir kaltino Vakarus „nepagrįstų“ pretenzijų reiškimu dėl politinių priežasčių.

Vienas aukšto rango baltarusių transporto ir ryšių ministerijos pareigūnas sakė, kad lėktuvo kapitonas nusprendė leistis Baltarusijoje „be išorinio kišimosi“ ir kad pilotas galėjo pasirinkti vykti į Ukrainą ar Lenkiją.

Baltarusijos transporto ir ryšių ministerijos Aviacijos departamento direktorius Arciomas Sikorskis taip pat pareiškė, kad valdžia gavo laišką, kuriame teigiama, kad jis yra iš palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“, ir kuriame grasinama susprogdinti lėktuvą virš Vilniaus, nebent ES atsisakytų paramos Izraeliui.

Pasirodžius tokiam Baltarusijos pareiškimui, pati „Hamas“ netrukus paskelbė, kad nėra niekaip susijusi su priverstiniu „Ryanair“ lėktuvo nutupdymu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel atmetė tokius Minsko paaiškinimus kaip „visiškai neįtikimus“, o ES pareikalavo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) tyrimo.

Jungtinių Tautų agentūra ICAO susitikimą rengia ketvirtadienį.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas palaikė raginimus „išsamiai, skaidriai ir nepriklausomai ištirti šį nerimą keliantį incidentą“.