„Nenumatome kasyklos uždarymo ir neleisime to padaryti, nes tai galėtų sukeltų pavojų Lenkijos energetiniam saugumui“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Premjeras pridūrė, kad Varšuva sieks derybų su kaimynine Čekija, pateikusia skundą dėl Turuvo kasyklos, esančios netoli jos sienos, taip pat „pateiks naujų argumentų ES Teisingumo Teismui“, susijusių su jo nutartimi.

Plėtros ministras Jaroslawas Gowinas irgi pareiškė, kad Lenkija neuždarys šios Vokietijos ir Čekijos pasienyje esančios lignito kasyklos, bet dės „labai intensyvias diplomatines ir teisines pastangas“, kad užtikrintų netrikdomą šios kasyklos ir greta esančios jėgainės, pagaminančios 7 proc. visos Lenkijos energijos, veikimą.

ES aukščiausios instancijos teismas penktadienį nurodė Lenkijai nedelsiant nutraukti lignito gavybą atviro tipo Turuvo kasykloje, Prahai pasiskundus, kad didelės apimties lignito gavybos operacija kelia pavojų aplinkai kitoje sienos pusėje ir pažeidžia ES teisę. Teismo sprendimu, lignito gavyba turi būti įšaldyta, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

J. Gowinas pareiškė, kad tokį teismo sprendimą jis laiko „skandalingai neatitinkančiu“ esamos padėties ir privesiančiu iki „dešimčių tūkstančių darbo vietų netekimo bei labai rimtų Lenkijos energetikos sistemos sutrikimų“, dėl kurių bus nutrauktas elektros tiekimas milijonams namų ūkių.

M. Morawieckis anksčiau surengė skubų susitikimą su valstybinės energetikos bendrovės PGE, kuriai priklauso kasykla ir jėgainė, vadovais ir pietrytinio Vroclavo regiono vadovais.

Siekdama įgyvendinti ES ambicijas dėl anglies dvideginio kiekių mažinimo, Lenkija palaipsniui mažina juodosios anglies gavybą, bet iki šiol neatsisako lignito.

Lenkijos valdžios pareigūnai sako, kad daug metų derasi su Praha dėl Turuvo kasyklos ir manė, kad jiems pavyko pasiekti tarpusavio supratimą, tačiau kritikai ir opozicija tvirtina, kad vyriausybė padarė nepakankamai.

Ministrų kabineto narys Michalas Wojcikas anksčiau pabrėžė, kad netoli Turuvo kasyklos veikia dar devynios rusvųjų anglių gavybos įmonės – penkios Čekijoje ir keturios Vokietijoje – taip pat neigiamai veikiančios aplinką tame regione.

PGE vadovo pavaduotojas Pawelas Sliwa neeiliniame parlamentinės komisijos posėdyje sakė, kad kasyklos uždarymas taip pat reikš šalia jos esančios jėgainės uždarymą. Pasak jo, tai kainuos maždaug 13,5 mlrd. zlotų ( 3 mlrd. eurų), tūkstančius darbo vietų ir prarastas investicijas į filtrus bei kitokių aplinką tausojančių priemonių modernizavimą.

65 proc. Lenkijos energetikos šaltinių sudaro anglys, iš jų 17 proc. – lignitas. Maždaug 25 proc. šalies energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Lenkijos didelė priklausomybė nuo anglių kelia įtampą santykiuose su ES, kuri siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą Bendrijoje.