Grasinę asmenys reikalavo Europos Sąjungą liautis palaikius Izraelio veiksmus, tvirtina Baltarusijos susisiekimo ministerijos aviacijos departamento vadovas Artiomas Sikorskis.
Baltarusijos susisiekimo ministerija tvirtina, kad grasinimo tekstas, dėl kurio „Ryanair“ lėktuvas nutupdytas Minske, atrodė štai taip: „Mes, „Hamas“ kovotojai, reikalaujame, kad Izraelis nutrauktų ugnį Gazos ruože. Mes reikalaujame, kad Europos Sąjunga liautųsi šiame kare palaikiusi Izraelį. Žinome, kad reisu 4987 namo grįžta „Delphi Economic Forum“ dalyviai. Ir tame lėktuve padėta bomba. Jeigu nepaisysite mūsų reikalavimų, gegužės 23 dieną bomba virš Vilniaus sprogs“.
Atsižvelgus į grasinimų rimtumą, pareiškė A. Sikorskis, informacija skubiai perduota „Belaeronavigatsija“.
„Tik įsivaizduokite, kas galėjo nutikti Vilniuje, kurio oro uostas visai netoli miesto centro, jeigu tokia informacija būtų pasitvirtinusi. Remiantis Čikagos konvencija bei nacionaline civilinės aviacijos apsaugos programa, dėl neteisėto įsikišimo buvo aktyvuotas apsaugos mechanizmas“, – paaiškino A. Sikorskis.
A. Sikorskis pareiškė esą grasinimas buvo atsiųstas elektroniniu paštu Minsko oro uostui, tada skubiai perduotas „Belaeronavigatsija“.
„Baltarusijos dispečeriui užmezgus ryšį su lėktuvo ekipažu, iš karto perduota informacija apie galimą grėsmę. Tą akimirką ekipažas galėjo pasinaudoti proga ir priimti sprendimą grįžti į Lvovą, į Kijevą, leistis Varšuvoje, tęsti skrydį į |Vilnių ir t.t.“ – tvirtino Baltarusijos pareigūnas.
Pasak jo, Minsko oro uosto dispečeriai pasiūlė ekipažui tūpti Minske, pasiūlymas esą buvo priimtas ir lėktuvas pasuko į Baltarusijos sostinę.
Baltarusijos karinių oro pajėgų vadas Iharis Holubas pirmadienį pareiškė, kad ankstesnę dieną priverstinai nutūpusio oro bendrovės „RyanAir“ lėktuvo kapitonas nepriklausomai priėmė sprendimą nusileisti Minske.
„Sprendimas buvo priimtas kapitono, be išorinio kišimosi“, – per spaudos konferenciją pareiškė I. Holubas.
Kariškis pridūrė, kad lėktuvo įgula taip pat galėjo pasirinkti skristi į Ukrainą arba Lenkiją.
ES iškvietė Baltarusijos ambasadorių dėl lėktuvo priverstinio nutupdymo
Europos Sąjunga pirmadienį iškvietė Baltarusijos ambasadorių, kad pasmerktų keleivinio lėktuvo priverstinį nutupdymą Minske ir baltarusių valdžią kritikuojančio žurnalisto sulaikymą.
Baltarusijos ambasadorius ES ir Belgijoje Aliaksandras Michnevičius „buvo informuotas apie griežtą ES institucijų ir ES šalių narių pasmerkimą dėl prievartos veiksmo, kuriuo Baltarusijos valdžia sukėlė pavojų keleivių ir įgulos saugumui“, sakoma ES pareiškime.
Pareigūnai „išreiškė ES poziciją, kad šie piktinantys Baltarusijos valdžios veiksmai yra dar vienas akivaizdus bandymas nutildyti visus opozicijos balsus šalyje, ir pareikalavo tuojau pat paleisti“ sulaikytą žurnalistą Ramaną Pratasevičių, sakoma pareiškime.
Belgijos užsienio reikalų ministerija nurodė taip pat iškvietusi A. Michnevičių dėl „nepateisinamų ir nepagrįstų veiksmų“.
Šių žingsnių imtasi kelios valandos prieš ES lyderių susitikimą Briuselyje sankcijoms dėl „Ryanair“ lėktuvo priverstinio nutupdymo Minske aptarti.
Delfi primena, kad „Ryanair“ lėktuvas, turėjęs nusileisti Vilniuje sekmadienį 13 val., priartėjęs prie Lietuvos sienos netikėtai pasuko Minsko link ir ten nusileido.
Bendrovė nurodė, kad laineris nusileido, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepasitvirtino.
Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta siekiant sulaikyti šiuo lėktuvu skridusį Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją R. Pratasevičių.
A. Lukašenkos spaudos tarnyba savo „Telegram“ kanale nurodė, kad jis davė nurodymą nukreipti skrydį ir įsakė keleivinį lėktuvą lydėti naikintuvui „Mig-29“.
Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.
Baltarusijos opozicijos koordinavimo tarybos prezidiumo narys, buvęs kultūros ministras Pavelas Latuška pareiškė, kad „Ryanair“ lėktuvu iš Minsko į Vilnių neišskrido šeši žmonės – du Baltarusijos ir keturi Rusijos piliečiai.
Spalį Baltarusija paskelbė NEXTA „ekstremistiniu“ kanalu ir nurodė jį blokuoti.
Pernai NEXTA įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą.
Abu šie Lenkijoje gyvenantys tinklaraštininkai figūruoja kaip kaltinamieji baudžiamojoje byloje dėl masinių neramumų Baltarusijoje. Paskelbta jų tarptautinė paieška. Jie taip pat kaltinami socialinės neapykantos teisėsaugos pareigūnams kurstymu.
Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir NEXTA teigia, kad R. Pratasevičiui Baltarusijoje gali grėsti mirties bausmė.
Kanalai NEXTA ir „NEXTA Live“ yra svarbūs Baltarusijos opozicijos balsai ir padėjo mobilizuoti protestuotojus per beprecedentes demonstracijas, krėtusias šalį po pernai rugpjūtį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.
