Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta siekiant sulaikyti šiuo lėktuvu skridusį Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją Ramaną Pratasevičių.
A. Lukašenkos spaudos tarnyba savo „Telegram“ kanale nurodė, kad jis davė nurodymą nukreipti skrydį ir įsakė keleivinį lėktuvą lydėti naikintuvui „MiG-29“.
Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.
– Vadimai Pavlovičiau, kaip galima priversti taikiai skrendantį civilių lėktuvą, kuris nieko nepažeidžia ir jau tuoj tuoj paliks oro erdvę šalies, kuri nori jį nutupdyti, priversti keisti maršrutą ir leistis avariniu būdu?
– Tokį nurodymą gali duoti dispečeris. Ore esantis lėktuvas naudojasi ekstrateritorinėmis teisėmis, ten galioja lėktuvo registracijos šalies įstatymai, tačiau, kol jis yra kitos valstybės oro erdvėje, privalo paisyti iš žemės gaunamų nurodymų.
Priversti leistis orlaivį gali ir karinis lėktuvas, egzistuoja tam tikti manevrai, yra komanda „sekti paskui“, egzistuoja grėsmė – karinis lėktuvas priskrenda prie civilinio lėktuvo ir demonstruoja jam turimas raketas, o tai reiškia, kad jis pasirengęs jomis pasinaudoti. Jis gali atlikti manevrą – kirsti civilinio lėktuvo kursą.
– Prieš pat nosį?
– Tiesiai priešais nosį didžiuliu greičiu. Tai komanda keisti kursą. Kitaip tariant, yra net keli manevrai, kelios strategijos, kurios pasitelkiamos tais atvejais, kai nėra tiesioginio lėktuvo ir jį perimti norinčio orlaivio radijo ryšio. Techniškai tai nėra sudėtinga.
– Kaip suprantu, visi lygino to lėktuvo trajektoriją su ta, kokios būtų laikytasi normaliomis sąlygomis. Todėl iš karto iškėlėte būtent naikintuvo teoriją?
– Čia labai įdomus dalykas. Normalaus skrydžio atveju visi reisai pradeda mažinti aukštį likus maždaug 177 kilometrams iki tikslo. Tai reiškia, kad praktiškai ties Minsku tas lėktuvas turėjo pradėti mažinti aukštį – laikantis skrydžio plano, apie kurį turėjo žinoti ir kurio turėjo laikytis Baltarusijos dispečeris. Tačiau pilotai skrido nemažindami aukščio, skrido maksimaliu greičiu, o tai reiškia, kad jau pažeidė skrydžio planą.
Jie nesirengė leistis Vilniuje, turėjo kitą užduotį – maksimaliai greitai palikti Baltarusijos oro erdvę, o jau tada būtų pradėję po truputį mažinti aukštį. Tai jau buvo neeilinė skrydžio eiga.
Kokiais atvejais orlaivis gali stengtis maksimaliai greitai išskristi iš konkrečios šalies oro erdvės? Pavyzdžiui, jeigu lėktuve vyksta neplanuotų dalykų, ir ekipažas supranta, kad tai – provokacija. Garsus tinklaraštininkas Rustemas Adagamovas rašė, kad KGB agentai lėktuve surengė muštynes, sukūrė pavojingą situaciją, tad pilotams teko priimti sprendimą leistis avariniu būdu.
– Skrydžių bendrovė muštynių faktą neigia.
– Būtent. Jeigu priežastis buvo muštynės, būtent tą akimirką, kai lėktuvas pradėjo keisti kryptį, būtų buvę greičiau skristi būtent iki Vilniaus. Tai reiškia, kad, jeigu ekipažas buvo priverstas skubiai leistis dėl smurto lėktuve, Vilnius buvo arčiau.
– Baltarusijos valdžia teigia, kad buvo gautas pranešimas apie sprogmenį lėktuve. Juk tai motyvas dispečeriui duoti nurodymą lėktuvui apsisukti?
– Dvi minutės – ir tai jau būtų buvusi nebe Baltarusijos dispečerio problema, būtų tekę tvarkytis jo kolegai iš Lietuvos, spręsti lėktuvo, kuriame galimai yra sprogmuo, problemą. Šiuo atveju svarbiausias buvo ne Baltarusijos dispečeris, nes jo reikalavimas apsisukti ir skristi į Minsko oro uostą dėl sprogmens grėsmės akivaizdžiai nelogiškas.
– Ir galutinį sprendimą įprastai priima lėktuvo ekipažo vadovas.
– Žinoma. Už viską, kas dedasi lėktuve, atsakingas būtent pirmasis pilotas. Absoliučiai už viską. Jis vienintelis priima sprendimus. Tai griežta taisyklė. Ir kas turėjo nutikti, kad pilotas apsuko lėktuvą, kai iki Baltarusijos oro erdvės ribos buvo likę trisdešimt kilometrų, lėktuvą, nemažinusį aukščio, nes bet koks aukščio mažinimas – mažesnis greitis? Lėktuvo „MH-17“, kuris buvo numuštas virš Donbaso, situacija buvo būtent tokia. Jie skrido 39 tūkst. pėdų aukštyje, o pagal planą turėjo pakilti aukščiau, Ukrainos dispečeris jiems apie tai priminė, bet ekipažas dėl kažkokių priežasčių nusprendė aukščio nedidinti.
Ir štai likus dviem minutėms iki Baltarusijos ir Lietuvos sienos šalia „Ryanair“ lėktuvo atsirado naikintuvas. Ką jis ten darė, mes nežinome, to pilotai kol kas nepasakė. Ir ekipažas priima sprendimą keisti kryptį, leidžiasi Minsko oro uoste.
Mano siūloma versija – naikintuvas atliko kažkokį manevrą, pasiuntė kažkokį ženklą, kurį ekipažas suprato: tuoj mus numuš.
– Pakelti naikintuvą prieš taikų lėktuvą, kuris nieko nepažeidė, niekur neįskrido...
– ...kuris sumokėjo už tai, kad čia skristų.
– Kaip tai atrodo vertinant tarptautinės teisės normų atžvilgiu? Kas turėjo nutikti, kad būtų priimtas būtent toks sprendimas?
– Jeigu gautas pranešimas, kad lėktuve yra sprogmuo, tuomet pakelti naikintuvą – netgi labai normali praktika. Prisiminkite situaciją su bokštais dvyniais: teroristų užgrobtas lėktuvas pats tapo valdoma bomba, jis gali nukristi ant gyvenamųjų namų, valstybinės reikšmės pastatų ir taip toliau. Dėl šios priežasties naikintuvas privalo kontroliuoti tokios „valdomos bombos“ skrydį.
– Taip, bet už dviejų minučių, kaip jūs sakote, ta „bomba“ jau būtų skridusi virš Lietuvos. Ir štai lėktuvas keičia kursą ir tariamą sprogmenį per pusę Baltarusijos teritorijos skraidina į Minską.
– Būtent! Jie skrenda, nesiblaško, Lietuvos pusėn, nori kuo greičiau įskristi į jos oro erdvę. Tai tegul jį ir sutinka Lietuvos naikintuvai. Jeigu lėktuvui reikėjo leistis avariniu būdu, jam būtų arčiau ir patogiau tai daryti Vilniuje. Užuot taip ir padaręs, lėktuvas, likus dviem minutėms iki sienos, apsisuka ir tik vėliau pradeda mažinti aukštį. Akivaizdu, kad Baltarusijos valdžia nenorėjo, jog „bomba“ būtų nuskraidinta pas kaimynus.
– Aš supratau: Lukašenka išgelbėjo Lietuvą, ten gyvena daug jam brangių žmonių. Pavyzdžiui, Cichanouskaja.
– Taip, praktiškai savo piliečių gyvybių sąskaita.
– Jeigu rimtai, ant liežuvio galo žodis „piratavimas“.
– Tai ir panašu ne į ką kita, o būtent į piratavimą oro erdvėje. Pavyzdžiui, aš nematau skirtumo tarp Somalio piratų ir Baltarusijos valdžios veiksmų. Somalio piratai, grasindami ginklais, perima laivus, kad gautų išpirką pinigais, turtais ir įkaitais. O čia nuleidžia lėktuvą, „piratai“ užeina į orlaivį ir išsiveda konkretų žmogų. Iš principo identiški veiksmai.
– Kokias sankcijas už tokius veiksmus numato tarptautinė teisė?
– Žinote, nepamenu panašios praktikos. Mano galva, tai pirmas toks atvejis istorijoje. Manau, kad dabar pirmiausia situaciją turėtų paaiškinti pilotai. Turi papasakoti, kaip viskas buvo. Pilotų pokalbius su dispečeriais fiksuoja ne tik dispečeriai, bet ir lėktuvo savirašiai prietaisai. Žinoma, lėktuvas buvo labai nuožmiai sulaikytas Baltarusijos oro uoste. Tik nemanau, kad bandyta paslėpti savirašius prietaisus, tai būtų labai kvaila. Taigi, pilotų ir dispečerių pokalbiai turėjo išlikti. Visgi svarbiausi pilotų parodymai. Tik jie gali papasakoti, kad elgėsi naikintuvas, juk to savirašiai prietaisai neužfiksavo. Toliau – skrydžių bendrovės reakcija. Ji moka už tranzitą, už naudojimąsi Baltarusijos oro erdve, už tai, kad Baltarusijos dispečeriai saugiai lydėtų lėktuvus. Taip išeina, skrydžių bendrovė mokėjo, o už tai jos lėktuvo vos neatėmė, nors paskui situacija ir išsisprendė.
– Sako – pasiimkite tą savo lėktuvą.
– Skrydžių bendrovė turi įsipareigojimų savo keleiviams, įsigijusiems bilietus. Taip pat ir Ramanui Pratasevičiui. Jeigu sprogmuo būtų buvęs realus, tokią situaciją būtų galima įvardyti force majeure. Paaiškėjo, kad jokio sprogmens nebuvo, todėl dabar baltarusiai kelia bylą dėl melagingo pranešimo. Keleiviai skrido į Vilnių, tačiau pavėlavo, kažkam griuvo planai.
– Ar gali Rusija nusižiūrėti tokį politinių „bėglių“ gaudymo metodą?
– Žinoma. Rusija vargu ar pasektų kokiu geru pavyzdžiu, o tai padaryti gali. Dar Šaltojo karo laikais, kai vykdavo nuožmūs slaptųjų tarnybų konfliktai, tokių dalykų nebuvo. O dabar Solsberyje nuodija žmones – žūsta nekalti prašalaičiai. Norėdami nunuodyti Litvinenką, polonį skraidino lėktuvu – tame lėktuve paskui dar pusę metų ryšio sutrikimai...
Šios situacijos kontekste turiu tik du klausimus. Pirmasis: jeigu „Ryanair“ pilotas nebūtų pakeitęs skrydžio trajektorijos, ar tikrai jie būtų numušę keleivinį lėktuvą? Ir antrasis: norėčiau sužinoti pavardę Baltarusijos lakūno, žmogaus, kuris skrido ir matė, kad priešais jį – keleivinis lėktuvas. Kai Osipenka virš Sachalino numušė Pietų Korėjos lėktuvą, buvo bent jau naktis. O čia tu matai keleivinį lėktuvą, kuris niekam nekelia grėsmės ir iš viso nori išskristi iš tavo šalies teritorijos. Tu – pilotas. Tu davei priesaiką ginti tautą. Kokia tavo pavardė, niekše?
