Abi pusės pastaruoju metu suintensyvino žvanginimą ginklais: Jungtinės Valstijos pasiuntė į Norvegiją strateginių bombonešių, o Rusija surengė didelio masto karinių jūrų ir oro pajėgų pratybas.

„Susitikime akcentavome, kad nematome pagrindo konfliktui [Arktyje], juo labiau – kai kurių blokų karinių programų vystymui ten“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žurnalistams ketvirtadienį, pasibaigus Arkties Tarybos susitikimui Islandijoje.

„Mums malonu pažymėti, kad mūsų partneriai dėl to su mumis sutinka“, – sakė jis, Maskvai dvejiems metams perėmus pirmininkavimą šiam forumui, kuriam taip pat priklauso Jungtinės Valstijos, Danija, Islandija, Kanada, Norvegija, Suomija ir Švedija.

Nepaisant didžia dalimi sutarimu paremtų užsienio reikalų ministrų komentarų ir pažadų dėl Rusijos ir JAV „bendradarbiavimo“ regione, S. Lavrovas nubrėžė aiškias ribas, patvirtindamas augančią šio didžiulio regiono geopolitinę svarbą.

Rusijos diplomatijos vadovas sakė ketvirtadienį tiesiogiai su Norvegijos užsienio reikalų ministre Ine Eriksen Soreide aptarsiąs Oslo žingsnius „siekiant didinti savo karinį kontingentą netoli mūsų sienų“.

S. Lavrovas apkaltino NATO, kad blokas „nuolat rotuoja“ JAV karius Europoje siekdamas išvengti „nuolatinio“ dislokavimo, kurį draudžia susitarimai, apibrėžiantys Aljanso ir Rusijos santykius.

Trečiadienį per pirmąsias JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų derybas nuo naujos Amerikos administracijos atėjimo į valdžią S. Lavrovas įspėjo valstybės sekretorių Antony Blinkeną nedislokuoti papildomų pajėgų Lenkijoje. Jis pabrėžė, jog tokie veiksmai pažeistų 1997 metų NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktą.

„Ketiname imtis būtinų priemonių mūsų saugumui užtikrinti“, – ketvirtadienį pabrėžė S. Lavrovas.

Visgi akivaizdžiai siekdamas išlaikyti toną, neužkertantį kelio bendradarbiavimui, ministras suskubo pridurti: „Tačiau mūsų prioritetas iš tiesų yra dialogas. Būtent tai vakar aptarėme su Antony Blinkenu.“