Kaip Baltarusijoje žiūrima į vakcinaciją ir įvairias vakcinas ir ką daro vyriausybė, kad suvaldytų pandemiją – į tokius „Delfi.ru“ klausimus atsakė ekonominių tyrimų centro BEROC akademinė direktorė Katerina Bornukova.
Atsižvelgiant į gyventojų vakcinacijos tempus, pasauliniame sąraše Baltarusija rikiuojasi arčiau pabaigos. Sąrašo rengėjai skelbia oficialius duomenis apie paskiepytų gyventojų ir visų gyventojų santykį įvairiose šalyse.
Nors nuo pandemijos pradžios Baltarusijoje, oficialiai skelbiamais duomenimis, koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 380 tūkst. žmonių, šalies gyventojai pradeda vis mažiau jaudintis dėl COVID-19. Tokią tendenciją rodo surengtos apklausos apie koronaviruso situacijos vertinimą rezultatai. Apklausą 2021 m. kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė SATIO ir BEROC.
– Vadovaujantis tyrimo rezultatais, kas penktas baltarusis tvirtina, kad jam buvo diagnozuota COVID-19 infekcija, bet šalies gyventojams pandemija pradeda vis mažiau rūpėti. Kaip paaiškintumėte tokią situaciją, kai epidemija tampa aktualia problema, tačiau daugiau nei pusė baltarusių nenori skiepytis nuo koronaviruso, o kas ketvirtas gyventojas tai daryti kategoriškai atsisako?
– Manau, kad didžiąja dalimi tai yra susiję su vyriausybės politika dėl pandemijos, kuri buvo vykdoma pastaruosius metus. Visų pirma, iš pradžių pandemijos egzistavimas buvo neigiamas, nepaisant jos rimtumo ir neatsižvelgiant į tai, kad ji kėlė didelį susirūpinimą baltarusiams. Bet kažkurią akimirką politiniai įvykiai ją išstūmė, ir politinėje propagandoje visai nebuvo matyti noro ją sugrąžinti į darbotvarkę.
Nebuvo įdėta jokių pastangų, kad šalies gyventojai rimtai žiūrėtų į COVID-19, todėl ir apklausos rezultatai rodo, kad vos 30 proc. miestų gyventojų pakankamai rimtai vertina riziką užsikrėsti, pandemijos riziką. Kita vertus, net tie 30 proc. pernelyg nedega noru skiepytis.
– Ar praėjusiais metais Aliaksandro Lukašenkos ištarti žodžiai, kad problemą galima išspręsti pirtimi ir degtine, paveikė viešąją nuomonę?
– Iš dalies – taip. Bet net ir tie, kurie į šią ligą žiūri rimtai, kurie jos bijo, šiuo metu nepasitiki vyriausybės pastangomis vykdyti vakcinacijos kampaniją. Apklausos metu respondentai atvirai sakė, kad jeigu mūsų šalyje slepiami sergamumo duomenys, jeigu nežinome tikrųjų mirštamumo nuo COVID-19 skaičių, kaip galime tikėti tuo, ką mums sako apie šalutinį poveikį pasiskiepijus „Sputnik V“.
O juk mūsų šalyje daugiausia skiepijama būtent rusišku „Sputniku“ ir „Sputniku“, kuris išpilstomas Baltarusijoje. Net ir tie, kurie iš esmės yra teigiamos nuomonės apie vakcinaciją ir sutiktų pasiskiepyti, įtariai žiūri į bet kokią vyriausybės propagandą, įskaitant ir dėl vakcinacijos.
– Atsižvelgusi į apklausos rezultatus, padarėte išvadą, kad COVID-19 žmonėms pradeda neberūpėti. Kaip tai paaiškintumėte?
– Manau, kad, visų pirma, žmonės tiesiog pavargo nuo tos pačios problemos. Juk mes jau metus gyvename siaučiant pandemijai, ir pamažu šis klausimas darosi vis mažiau svarbus. Antra, mūsų šalyje vykstantys politiniai įvykiai natūraliai išstumia COVID-19. Šiuo momentu apskritai neaišku, kas labiau paveikė kiekvieno baltarusio gyvenimą: pandemija ar politiniai įvykiai ir visos represijos, kurios vyksta Baltarusijoje. Taigi tai, ką mes stebime, yra pakankamai natūralus reiškinys. Ir vėlgi nei vyriausybės propagandos mašina, nei nepriklausomos žiniasklaidos įmonės nesiima jokių veiksmų šiai tendencijai pakeisti, kad būtų daugiau dėmesio skiriama pandemijai.
– Kokius apklausos rezultatus išskirtumėte kaip itin svarbius?
– Mano manymu, įdomu tai, jog iš visų vakcinų pasitikėjimas rusišku „Sputniku“ yra pakankamai aukštas. Jį galima palyginti su pasitikėjimu tokiomis vakcinomis kaip „Pfizer“ ar „Moderna“. Tačiau labai žemas pasitikėjimas „Sputniku“, kuris gaminamas naudojant iš Rusijos atgabentas sudedamąsias dalis. Man atrodo, kad tai atspindi baltarusių požiūrį į vyriausybę bei parodo, jog pasitikėjimo lygis – žemas. Žmonės nepasitiki ir yra linkę įtarti, kad vyriausybė kažką slepia.
Deja, tai yra tiesioginis vyriausybės veiksmų rezultatas. Ji iš tikrųjų slėpė ir toliau slepia duomenis apie COVID-19. Mes iki šiol nežinome bendro mirtingumo skaičiaus, net visoje šalyje, neskaidant šios informacijos pagal regionus ir mirties priežastis. Visa tai slepiama. Akivaizdu, kad tokie veiksmai sukelia žmonių nepasitikėjimą, ir dabar matome nepasitikėjimo vaisius. Deja, realijos yra tokios, kad vyriausybei vargu ar pavyks sėkmingai įgyvendinti vakcinaciją. Galima susidurti su tokia situacija, kad vakcinų dozių turėsime pakankamai, bet žmonių noras skiepytis bus nepakankamas. Deja, kol kas matome, kad 63 proc. gyventojų nepasiruošę skiepytis.
– Naujausi (šio pokalbio metu) oficialūs duomenys apie paskiepytų žmonių skaičių Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerijos „Telegram“ kanale buvo paskelbti gegužės 8 d. Pirmą vakcinos dozę gavo truputį daugiau nei 300 tūkst. asmenų. Ar esant tokiam skaičiui galima vakcinacijos kampaniją laikyti masine? Oficialiai buvo pranešta, kad masinė vakcinacija prasidės balandžio 1 d.
– Deja, bet kol kas akivaizdu, kad šis skaičius – 300 tūkst. žmonių (o šalyje suaugusiųjų, t. y. gyventojų, kuriuos galima skiepyti turimomis vakcinomis, yra 6,5 mln.) – yra nedidelis. Iš dalies tai susiję su tuo, jog vakcinos tik neseniai tapo plačiai prieinamos. Bet yra ir nemažai kitų priežasčių.
Pirma, nėra jokios aiškios politikos ir gyventojų informavimo, kaip vyksta vakcinacija. Viena vertus, į polikliniką galima užsiregistruoti internetu. Kita vertus, pagal registraciją nieko nekviečia, bet kažkodėl priima žmonės gyvos eilės principu. Viskas vyksta gana chaotiškai, o žmonės, kurie nori skiepytis, nežino, kaip tai padaryti. Todėl kol kas vakcinacijos tempas yra toks, koks yra. Šiuo momentu mus riboja ne tiek vakcinų dozių kiekis, kiek pats proceso organizavimas ir žmonių pasitikėjimo vyriausybe lygis.
– Kiek dabar Baltarusijoje yra didelių centrų, kur skiepijami žmonės? Minske, kituose miestuose?
– Šiuo metu skiepijama tik poliklinikose. Tiesą sakant, jų yra nemažai. Baltarusijoje iš viso veikia apie 2 tūkst. poliklinikų. Atsižvelgiant į šalies dydį, tokio skaičiaus iš esmės užtenka, poliklinikos neblogai išdėstytos. Iš tikrųjų problema greičiausiai slypi kitur. Žinoma, mūsų šalyje negalima pasiskiepyti prekybos centruose, stadionuose, kaip kitose valstybėse. Deja, kol kas nėra tokios vakcinacijos paklausos.
Gali būti, kad kai kuriems žmonėms poliklinika nėra pati patogiausia vieta. Rašo, kad vienur prieš vakcinaciją reikia atlikti sveikatos patikrą, kitur – nereikia. Tai sukelia tam tikrą chaosą.
Man atrodo, kad esminis ribojantis veiksnys – ne vakcinavimo centrų skaičius ir vakcinos prieinamumas, o vakcinacijos kampanijos organizavimo kokybė ir pasitikėjimo lygis.
(Nuo gegužės 8 d. vakcinacijos centras pradėjo veikti Minske esančiame prekybos centre „Ekspobel“, bet gegužės 19 d. jis buvo uždarytas. Remiantis oficialia informacija, uždarymo priežastis – vakcinacijai reikalingos „ypatingos sąlygos, kurias galima užtikrinti tik medicinos įstaigose“. Remiantis neoficialia informacija, kaip praneša medicinos srities šaltiniai, vakcinacijos centras buvo uždarytas dėl vakcinų dozių trūkumo – red. past.)
– O kiek turima vakcinų dozių? Ar galima pasakyti, kad šiuo metu Baltarusijoje jų yra pakankamai?
– Pasakyti sunku, nes nėra tikslių duomenų apie Baltarusijoje gaminamos vakcinos dozes. Buvo manoma, kad per mėnesį bus pagaminama apie 500 tūkst. dozių. Be to, gauname Rusijoje pagaminto „Sputniko“. Taip pat gavome 100 tūkst. kiniškos vakcinos „Sinopharm“ dozių. Iš esmės, atsižvelgiant į mūsų vakcinacijos tempą (nuo vasario mėnesio beveik 300 tūkst. gyventojų gavo pirmą dozę ir beveik 150 tūkst. – antrą dozę), akivaizdu, kad problema yra ne vakcinų trūkumas.
Noriu pasakyti, kad net rusiškos ir kiniškos vakcinų dozių yra daugiau nei paskiepytųjų. O jeigu dar pridėsime Baltarusijoje pagamintos vakcinos dozes, taps akivaizdu, jog problemos esmę sudaro ne kiekis.
– Atsižvelgiant į apklausos rezultatus, baltarusiai labiausiai nepasitiki Baltarusijoje gaminamu „Sputniku“ – iš tų pačių sudedamųjų dalių, pagal tą pačią formulę kaip ir Rusijoje. Iš kur toks nepasitikėjimas savo šalies produkcija?
– Taip, formulė iš tiesų yra tokia pati. Aš ne medikė ir ne biologė, bet, kiek suprantu, visų pirma, mes gavome formulę, visų antra, Baltarusijoje vakcina tik išpilstoma. Mums pristato visas sudedamąsias dalis, ir čia vakcina tiesiog išpilstoma į ampules. Trečia, mūsų gamintojai jau turi patirties vakcinų srityje: skiepai nuo gripo gaminami kasmet, todėl negalima tikėtis, kad dabar gamyba gali sutrikti. Bet tas bendras milžiniško nepasitikėjimo fonas, jog valdžia gali nuslėpti, jeigu kažkas bus negerai, ir yra nepasitikėjimo Baltarusijoje gaminama vakcina pagrindas. Galbūt nuomonė pasikeis, kai pakankamai žmonių visgi surizikuos ir pasiskiepys.
– Jūsų apklausoje įdomus dar vienas dalykas – atsakymai į klausimą apie daug žadančias vakcinas, kuriomis baltarusiai labiau pasitiki, t. y. ne tas, kurios yra prieinamos Baltarusijoje. Pirmoje vietoje atsidūrė „Pfizer“, paskui rusiškas „Sputnikas“, tada „Moderna“. Baltarusiai žino, kad tokios vakcinos yra. Padarykime teorinę prielaidą, kad Baltarusijoje galima pasiskiepyti, pavyzdžiui, „Pfizer“ vakcina. Ar paspartėtų vakcinacijos kampanija? Ar žmonės noriai eitų skiepytis?
– Manau, kad tam tikru laikotarpiu ši vakcina paspartintų vakcinacijos procesą. Visgi gali būti, kad ji nepriverstų persigalvoti daugelio tų, kurie nenori skiepytis. Bet tikėtina, kad 10–15 proc. norinčių pasiskiepyti pagaliau tam ryžtųsi. Ir labai tikiuosi, kad mūsų Sveikatos apsaugos ministerija įsigis „Pfizer“ dozių bent mokamai vakcinacijai. Matome, kad žmonės, kurių materialinė padėtis yra geresnė, visų pirma, labiau pasitiki „Pfizer“ vakcina. Be to, jie domisi, žino, kokių vakcinų yra ir koks jų galimas šalutinis poveikis. Antra, tie žmonės yra pasirengę sumokėti, jeigu atsiras galimybė pasiskiepyti „Pfizer“. Galbūt ne dabar, bet vėliau, kai kitų vakcinų prieinamumas bus didesnis.
Manau, kad tai būtų labai protingas valdžios žingsnis – į Baltarusiją atgabenti įvairių vakcinų ir suteikti žmonėms galimybę rinktis.
– Išeitų, kad žmonės patys renka informaciją apie vakcinas ir nepasitiki Baltarusijos valstybinių institucijų pateikiamais vertinimais?
– Taip, iš tikrųjų. Kai klausiame žmonių, kokią vakciną pasirinktumėte, jeigu galėtumėte, dauguma renkasi užsienietišką. Beje, net ne rusišką „Sputniką“ (nors pasitikėjimas šia vakcina yra neblogas). Jeigu galėtų rinktis, verčiau skiepytųsi užsienietiškomis vakcinomis. Baltarusiai labiau pasitiki užsienietiškų vakcinų tyrimų išvadomis ir rezultatais. Matome, kad kai tik užsienio mokslininkai aptinka kokį nors šalutinį poveikį, informacija apie jį iš karto paviešinama, prasideda diskusijos. Tai labai geras signalas: jeigu nutiks kažkas blogo, mes sužinosime.
Deja, apklausos rezultatai rodo, kad vakcinacija labiausiai nepasitikima Rusijoje ir Baltarusijoje. Šių valstybių piliečiai nėra įsitikinę, kad vyriausybė praneš apie nesklandumus.
– Lietuvos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Rytų partnerystės šalims bus skirta 200 tūkst. vakcinų dozių. Baltarusijos šiame sąraše nėra. Anksčiau Europos Komisija kalbėjo apie milijoną dozių Rytų partnerystėms šalims, ir, deja, kaip buvo nurodyta oficialiuose komentaruose, kontaktų su oficialiuoju Minsku praktiškai nėra ir, sprendžiant iš esamos padėties, artimiausiu metu nenusimato. Ar, jūsų manymu, yra tikimybė, kad Baltarusijos valdžia visgi užmegs kokį nors kontaktą su Europos Sąjunga ir kitomis šalimis, norėdama iš jų gauti Vakarų gamybos vakcinų dozių?
– Manau, kad yra didesnė tokio tarptautinio bendradarbiavimo tikimybė ne Rytų partnerystės lygmeniu ir ne ES ir Baltarusijos tarpusavio santykių srityje, nes dabar sunku kalbėti apie kokius nors kontaktus valstybiniu lygmeniu. ES svarsto ketvirtąjį sankcijų Baltarusijai paketą. Greičiau labiau tikėtina, kad Baltarusija kokiu nors būdu komunikuos su Pasaulio sveikatos organizacija, ir galbūt ji, mechanizmas COVAX padės gauti kažkiek vakcinų dozių.
– Apibendrinant jūsų komentarus ir apklausos rezultatus, kaip baltarusiai įvertino priemones, kurias vyriausybė taiko pandemijai įveikti ir žmonių saugumui užtikrinti, nes kol kas nepavyksta visų gyventojų aprūpinti vakcinomis, kas šiandien norėtų skiepytis?
– Baltarusiai pasidalijo į tris kategorijas. Trečdalis labai nerimauja dėl pandemijos, jie nuogąstauja, kad gali susirgti, nori to išvengti. Tačiau taip pat jie mato, jog vyriausybė taiko nepakankamas priemones pandemijai suvaldyti ir viruso paplitimui Baltarusijoje sumažinti.
Dar maždaug 40 proc. baltarusių šiuo metu į pandemiją žiūri pakankamai abejingai, nemato pavojaus sau. Tikėtina, kad toks požiūris iš dalies yra susijęs su tuo, jog daugybė kitų įvykių išstūmė pandemiją iš darbotvarkės.
Ir trečia grupė – tie, kurie iš dalies tiki vyriausybės propaganda, t. y. kad COVID-19 yra ne pavojinga liga, o eilinė gripo atmaina. Jie nebijo susirgti, nemano, jog vyriausybė taiko per mažai priemonių. Ir šie žmonės nenori skiepytis.
– Į ką žmonės kreipia dėmesį rinkdamiesi vakciną, kokie yra pagrindiniai kriterijai, kokie veiksniai yra svarbūs: šalutinis poveikis ar dar kas nors?
– Žmonės žiūri į apie vakciną prieinamos informacijos kiekį ir jos šaltinius, kiek jie yra patikimi. Manau, kad gana didelį pasitikėjimą rusiška vakcina nulėmė tai, kad Baltarusija vis dėlto yra informacinėje erdvėje, kuriai įtaką daro Rusija, Rusijos žiniasklaida. Antra, kad visgi yra kažkokių patikrintų autoritetingų informacijos šaltinių, pavyzdžiui, publikacijos žurnale „The Lancet“ apie tarptautiniu mastu pripažintas vakcinas, todėl žmonės jomis pasitiki. Kalbant apie nerimą keliančius dalykus, svarbiausioje vietoje yra šalutinis poveikis.
– Remiantis mokslininkų vertinimais, epidemiją galima suvaldyti, jeigu 60–70 proc. šalies populiacijos turės visuomeninį imunitetą. Atsižvelgiant į dabartinius vakcinacijos tempus ir vyriausybės priimamas priemones, kada, jūsų nuomone, Baltarusijoje susidarys visuomenės imunitetas?
– Vakcinų prieinamumo atžvilgiu, t. y. jeigu darytume prielaidą, kad Baltarusijoje pavyks per mėnesį pagaminti po 500 tūkst. dozių ir gauti apie 100 tūkst. kokių nors vakcinų dozių iš užsienio, visuomeės imuniteto galėtume pasiekti iki rudens. Deja, mūsų apklausa rodo, kad kol kas 63 proc. gyventojų yra nepasiruošę skiepytis, o paskiepiję tik 40 proc. vargu ar pasieksime visuomenės imunitetą. Todėl kol kas šios perspektyvos yra labai miglotos.
Tikiuosi, kad situacija pasikeis. Viliuosi, jog žmonės pamatys, kad paskiepytiesiems nieko blogo nenutinka, kad pašalinis poveikis nėra toks pavojingas, kaip įsivaizduojama, ir galbūt laikui bėgant padėtis pagerės.
– Kadangi BEROC yra ekonominių tyrimų centras, užduosiu klausimą, susijusį su ekonomika. Lietuvoje ir kitose šalyse, ko gero, pagrindinis varomasis motyvas, stimuliuojantis skiepytis, yra ekonomika. Situacija, kai uždarytos parduotuvės, gamybos įmonės ir kitos įstaigos, kurių veiklą teko laikinai nutraukti, yra nepatogi. Ką šiuo atžvilgiu galima pasakyti apie Baltarusiją? Ar gyventojai mato tarpusavio ryšį tarp vakcinacijos tempų ir normalaus ekonomikos veikimo?
– Šiuo metu neigiamas koronaviruso poveikis ekonomikai sutelktas kelete labai siaurų pramonės šakų: turizmas, transportas, iš dalies – restoranai ir pramogos. Didžiosios dalies gyventojų tai nepalietė. Kadangi Baltarusijoje nebuvo įvestas karantinas, tik reikalavimas dėvėti apsaugines kaukes (kurio, atvirai kalbant, ne itin griežtai paisoma), tai tas motyvas baltarusiams turi gerokai mažesnę reikšmę. Žinoma, ilgalaikiu laikotarpiu mes, kaip ekonomistai, suprantame, kad vakcinacija yra vienas iš būtinų žingsnių kelyje ekonomikos atsigavimo link.
Anksčiau ar vėliau mūsų tarptautiniai ryšiai nukentės, jeigu vakcinacija Baltarusijoje vyks lėtai. Be problemų, šiandien esančių dėl politinės krizės, negalima pamiršti ir problemos, kad paskiepyta nedaug Baltarusijos gyventojų.Taip, vakcinacija yra svarbi žiūrint iš ekonominės perspektyvos, bet dauguma baltarusių šio tiesioginio ryšio nemato.
– Atlikto tyrimo išvadose jūsų centras pateikė savo rekomendacijų, kaip būtų galima pagerinti vakcinacijos ir vakcinų situaciją. Ar matote kokį nors valdžios dėmesį, norą pagerinti padėtį ir remtis jeigu ne šiomis rekomendacijomis, tai kitomis?
– Viena vertus, matyti, kad yra bandymų populiarinti vakcinacijos kampaniją, kažkaip ją paskatinti. Sveikatos apsaugos ministerija bando kažką daryti, kad valstybinėje žiniasklaidoje atsirastų tematinių laidų ir interviu. Deja, nepripažįstamas tas faktas, kad, visų pirma, nei Sveikatos apsaugos ministerijoje, nei šalyje apskritai nesuprantama, jog reikalinga atvira informacija apie COVID-19, statistiniai duomenys ir aiški informavimo politika. Šito, deja, kol kas nematyti.
Pavyzdžiui, neseniai sveikatos apsaugos ministras interviu metu sakė, kad rusiška vakcina „Sputnik“ yra tokia pat veiksminga kaip ir „Moderna“ bei „Pfizer“. Bet dauguma žmonių žino, kad tai netiesa, kad tyrimų metu buvo nustatyta skirtumų, ypač kalbant apie veiksmingumą prieš naujas atmainas.
Ir šie sveikatos apsaugos ministro žodžiai greičiau sukelia naują nepasitikėjimo bangą, o ne norą bėgti ir greičiau pasiskiepyti „Sputniku“. Žmonėms kyla klausimas: jeigu jis mums meluoja apie tokius dalykus, tai apie ką sako tiesą, ar verta apskritai juo tikėti? Todėl, deja, kažkokių bandymų įtikinti gyventojus skiepytis yra, bet jų neužtenka.
– Išeitų, kad, kaip bepažiūrėsi, vakcinacijos perspektyva bet kokiu atveju yra susijusi su valdžios perspektyvomis?
– Iš esmės – taip. Vyriausybė turi tapti atviresnė ir sakyti tiesą savo piliečiams, tačiau, deja, ji nemato tokios būtinybės.
