Pastaraisiais metais Arktis tapo geopolitinių varžybų tarp Arkties Tarybai priklausančių šalių – Rusijos, JAV, Kanados, Norvegijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos – objektu, dėl klimato kaitos ir ledo dangos ploto mažėjimo regionui tapus lengviau pasiekiamam.

Šių aštuonių šalių ministrų susitikimas vyks gegužės 19–20 dienomis Reikjavike.

„Visiems jau seniai aišku, kad tai yra mūsų teritorija, tai yra mūsų žemė, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje. – Mes esame atsakingi už saugumo mūsų Arkties pakrantėje užtikrinimą.“

„Leiskite dar kartą pabrėžti – tai yra mūsų žemė ir mūsų vandenys“, – pridūrė jis.

„Tačiau kai NATO bando pateisinti savo veržimąsi į Arktį – tai, veikiausiai, yra truputį kitokia situacija, ir mes turime klausimų tokioms savo kaimynėms kaip, pavyzdžiui, Norvegija, kuri visais būdais bando pateisinti NATO atėjimo į Arktį būtinybę. Apie tai, žinoma kalbėsime Arkties Tarybos ministrų posėdyje Reikjavike“, – kalbėjo S. Lavrovas.

Jungtinės Valstijos vasarį pasiuntė į Norvegiją pratyboms strateginių bombonešių, Vakarų šalims stengiantis sustiprinti savo karinį dalyvavimą šiame regione.

2018 metais JAV karinės jūrų pajėgos pirmąkart nuo 9-ojo dešimtmečio pasiuntė į Norvegijos jūrą vieną iš savo lėktuvnešių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastaraisiais metais paskelbė savo šalies Arkties regiono plėtrą strateginiu prioritetu, tirpstant ledo dangai ir labiau pasiekiamam tampant vadinamajam Šiaurės jūrų keliui, kuriuo Maskva ketina eksportuoti angliavandenilius į Aziją.

Reikjavike S. Lavrovas susitiks su savo JAV kolega Antony Blinkenu Arkties Tarybos ministrų susitikimo kuluaruose. Šis susitikimas bus dar vienas išbandymas įtemptiems Maskvos ir Vašingtono santykiams.

Nepaisant augančios įtampos, anksčiau šiais metais vykusiame susitikime klimato kaitos klausimais Rusija ir Jungtinės Valstijos įvardino Arktį kaip galimo bendradarbiavimo sritį.

Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad S. Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas susitarė surengti derybas Reikjavike vyksiančio Arkties tarybos susitikimo metu.

Pasak ministerijos, S. Lavrovas ir A. Blinkenas kalbėjosi telefonu ir aptarė tarptautinius bei dvišalius santykius ir susitarė surengti atskiras derybas gegužės 20 d. rengiamo Arkties tarybos ministrų susitikimo kuluaruose.

Kaip pranešama, politikai kalbėjosi apie Šiaurės Korėją, Iraną ir strateginį stabilumą bei bendradarbiavimą Arkties taryboje. Jie, be kita ko, aptarė Vašingtono pasiūlymą organizuoti aukščiausio lygio JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.

Šiuo metu Rusija ir JAV išgyvena didžiausią dvišalių santykių krizę per pastaruosius metus. J. Bidenas, sausį tapęs JAV prezidentu, padidino spaudimą Kremliui, o palyginęs V. Putiną su žudiku, sulaukė griežtos Maskvos kritikos. Rusija atšaukė savo ambasadorių konsultacijoms ir įspėjo, kad santykiai atsidūrė ties visiško žlugimo riba.

Vašingtonas balandžio mėnesį paskelbė naujas sankcijas Rusijai ir iš šalies išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, reaguojant į Kremliaus kišimąsi į pernai vykusius JAV prezidento rinkimus, surengtą didžiulę kibernetinę ataką ir kitą priešišką Rusijos veiklą. Maskva atsakė išsiųsdama 10 JAV diplomatų.

Balandžio pradžioje Pentagonas teigė, kad Jungtinės Valstijos „labai atidžiai stebi“ Rusijos kariuomenės aktyvumą Arkties regione. CNN tuomet pranešė, kad Rusija telkia precedento neturinčias pajėgas Arktyje ir šiame regione išbando savo naujausius ginklus.

„Akivaizdu, kad mes tai labai atidžiai stebime. Niekas nenori matyti Arkties militarizuotos“, – tvirtino Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby.

Pasak J. Kirby, JAV turi nacionalinio saugumo interesų Arktyje, o pats regionas yra svarbus tiek nacionaliniam saugumui, tiek ir kaip „potencialus strateginis koridorius“ tarp Indijos ir Ramiojo vandenyno regionų, Europos ir JAV.

Be to, Arktis yra svarbi visoms su šiuo regionu besiribojančioms šalims ne tik dėl karinių priežasčių. Manoma, kad Arktyje glūdi didžiulės naftos ir gamtinių dujų atsargos, o dėl vertingų mineralinių išteklių klodų yra ne kartą kilę konfliktai.

„Rusija atnaujina sovietinius aerodromus ir radarus, stato naujus uostus ir paieškos bei gelbėjimo centrus, o taip pat plečia savo branduolinių ir įprastų ledlaužių flotilę“, – CNN citavo kitą Pentagono atstovą Thomą Campbellą.

Th. Campbellas taip pat teigė, kad Maskva plečia savo oro ir pakrantės gynybos sistemas svarbiose Arkties regiono dalyse.