Šis uždaras teismo posėdis bus dalis plataus masto susidorojimo su garsiausiu V. Putino oponentu ir jo šalininkais kampanijos. Praėjusią vasarą A. Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičok“ ir vos nemirė.
Tęsiantis šiai kompanijai ir liekant keliems mėnesiams iki parlamento rinkimų, Valstybės Dūma antradienį ruošiasi svarstyti įstatymo projektą, kuriuo „ekstremistinių“ organizacijų nariams būtų uždrausta eiti įstatymo leidėjo pareigas.
Prokurorai balandį pareikalavo A. Navalno įkurtus regioninį tinklą ir Kovos su korupcija fondą (FBK) priskirti prie „ekstremistinių“ organizacijų, apkaltinę šias grupes planais Rusijoje surengti Vakarų remiamą sukilimą.
Jei teismas patenkins tokį prašymą, A. Navalnas, jo šalininkai ir finansuotojai būtų prilyginti grupuočių „Islamo valstybė“ bei „al Qaeda“ kovotojams ir galėtų sulaukti griežtos įkalinimo bausmės.
„Opozicija bus sutriuškinta“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas politikos analitikas ir buvęs Kremliaus kalbų rengėjas Abasas Galiamovas. Jis perspėjo, kad oficialus kitos nuomonės draudimas galiausiai duos priešingą rezultatą.
„Naikindami opoziciją jie griauna savo pačių teisėtumą“, – pabrėžė A. Galiamovas, turėdamas omenyje Rusijos valdžią.
A. Navalnas prieš dešimtmetį tapo vienu pagrindinių Rusijos opozicijos judėjimo lyderių, vadovaudamas didžiuliams antivyriausybiniams mitingams, kuriuos 2011 metais įžiebė pareiškimai apie rinkimų klastojimą.
2011 metais įsteigtas FBK paskelbė daugybę tyrimų apie Rusijos elito narių prabangų gyvenimo būdą.
Gruodį į platformą „YouTube“ įkeltas A. Navalno reportažas apie Juodosios jūros rūmus, kuriuos, kaip teigiama, Rusijos oligarchai pastatė V. Putinui, peržiūrėtas jau daugiau nei 116 mln. kartų. Pats valstybės neigia, kad šis nekilnojamas turtas priklauso jam.
Nors A. Navalniui nebuvo leista mesti V. Putiną iššūkį per 2018 metų prezidento rinkimus, valdžia daugelį metų toleravo jo politinį judėjimą, finansuojamą šalininkų aukomis.
Tačiau analitikai mano, kad Kremlius nenori rizikuoti per rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus, visuomenėje augant nuovargiui dėl prieš du dešimtmečius prasidėjusio V. Putino valdymo, taip pat ekonomines problemas paaštrinus koronaviruso pandemijai.