„Visi žino, kad su Rusija esame įkūrę regioninę kariuomenės grupuotę... Mūsų partneriai, mūsų sąjungininkai yra pasiruošę bet kurią akimirką padėti mums organizuoti mūsų valstybės gynybą“, – sekmadienį televizijos STV eteryje sakė baltarusių Generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas generolas majoras Iharis Karolis.
Jis pažymėjo, kad abiejų šalių kariai ruošiasi galimiems padėties raidos variantams, derina planus, vykdo bendras pratybas.
„Šiemet bendro pasirengimo renginių gerokai padaugėjo. Pas mums atvyksta Rusijos kariai, mes čia rengiame bendrus mokymus. Mūsų padaliniai taip pat vyksta į Rusijos teritoriją, kur dalyvauja pratybose. Turime ir vieningą oro erdvės gynybos sistemą“, – sakė I. Karolis.
„Esame pasirengę susitikti su bet kokiu priešu, o mūsų sąjungininkai visada pasirengę pakišti mums petį“, – pabrėžė jis.
Komentuodamas po pernai įvykusių ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų šalyje įsiplieskusius neramumus, generolas pavadino tuos įvykius „krize“.
„Žinome, ką NATO blokas turi omeny, sakydamas „krizių valdymo operacijos“. Žinome daugybę šalių, daug pavyzdžių, kai Amerikos kariai ir jų NATO sąjungininkai, įžengę į klestinčias šalis, faktiškai pavertė jas dykumomis ir padarė nepataisomos žalos valstybėms“, – kalbėjo generolas.
NATO strateginė bombarduojamoji aviacija, atlikdama demonstruojamuosius skrydžius, tobulina išpuolių prieš Baltarusiją ir Rusiją variantus. Taip televizijai STV pareiškė I. Korolis.
„Deja, padažnėjo NATO strateginės bombarduojamosios aviacijos, konkrečiai – JAV, demonstruojamųjų skrydžių“, – sakė jis.
Jo teigimu, šiais metais netoli Baltarusijos sienos įvyko devyni tokie skrydžiai.
„Su didele tikimybe galima teigti, kad šių demonstruojamųjų skrydžių metu tobulinami variantai, kaip suduoti smūgį tiek Baltarusijai, tiek Rusijai“, – teigė I. Korolis.
Kaip pabrėžė Generalinio štabo viršininko pavaduotojas, kiekvieną savaitę Baltarusija fiksuoja daugiau nei 30 skrydžių, atliekamų įvairių NATO šalių žvalgybinės aviacijos, o juose dalyvauja „visas aviacijos arsenalas“ – nuo strateginės žvalgybos lėktuvų iki taktinių žvalgybinių ir smogiamųjų bepiločių.
Jo teigimu, tai, kas vyksta NATO šalyse narėse, kurios ribojasi su Baltarusija, „kelia naujų iššūkių ir rizikos nacionaliniam saugumui“. „Todėl atitinkamai į tai reaguojame“, – pridūrė jis.
Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po praėjusių metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalavo A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir pakartotinio balsavimo.
Šiuo metu masiniai protestai yra daugiausia išsisėmę, juos brutaliai numalšinus saugumo pajėgoms.
NATO dar praėjusių metų rugpjūtį atmetė A. Lukašenkos pareikštus kaltinimus, kad Aljansas didina savo karinę galią prie jo šalies vakarinės sienos.
„Jokio NATO pajėgų stiprinimo regione nėra. NATO tarptautinis kontingentas rytinėje Aljanso dalyje nekelia grėsmės jokiai šaliai. Jis yra griežtai gynybinis, proporcingas, juo siekiama užkirsti kelią konfliktui ir išsaugoti taiką“, – buvo sakoma NATO atstovės pareiškime, kuriame Baltarusija taip pat raginta gerbti pagrindines laisves, įskaitant teisę taikiai protestuoti.
Tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad A.Lukašenkos melagingas pareiškimas apie NATO pajėgų stiprinimą prie Baltarusijos sienos – tai desperatiškas bandymas įrodyti, jog šaliai reikia Rusijos pagalbos.