Atvirame trečiadienį paskelbtame laiške „The Lancet“ – įtakingam medicinos leidiniui, paviešinusiam Rusijoje atlikto tyrimo, kurio išvados skelbia, kad skiepo veiksmingumas siekia 91,6 proc., rezultatus – mokslininkai kaltina vakcinos kūrėjus „duomenų neatitikimais“, „skaičių iškraipymais“ ir „šališkomis“ klinikinių bandymų rezultatų interpretacijomis.

Rusijos Gamalėjos tyrimų institutas, kuris ir sukūrė rusišką vakciną nuo koronaviruso, kaltinimus atmeta ir sako, kad jų atlikti tyrimai „visapusiškai atitinka“ tarptautinių klinikinių bandymų standartus ir pabrėžia, jog „Sputnik V“ vakcinos saugumą ir gebėjimą aktyvuoti imuninę sistemą patvirtina ne vienas tyrimas“.

Nuogąstavimai, dalis kurių taip ir nesulaukia jokios reakcijos nuo tada, kai Rusija praeitais metaus paskelbė pirmąjį pirminį „Sputnik V“ tyrimą, gali sutrukdyti Rusijai pagaliau sulaukti žalios šviesos iš Europos vaistų agentūros, kurios inspektoriai atliko ir specialų etinį vakcinos tyrimų vertinimą.

Vasarį paskelbti trečiojo vakcinos tyrimo etapo rezultatai atskleidė, kad vakcinos veiksmingumas siekia 91,6 proc. – tai įrodė klinikinis bandymas, kuriame dalyvavo 21 tūkst. savanorių. Jie buvo padalinti į dvi grupes – pusė gavo skiepą, o likusieji placebą.

Rusijos tiesioginių investicijų fondas, atsakingas už vakcinos finansavimą ir rinkodarą, tvirtina, kad realus vakcinos veiksmingumas net 97,6 proc., tik šį teiginį kritikuoja tiek mokslininkai, tiek statistikos ekspertai.

Kol kas „Sputnik V“ vakcina patvirtinta daugiau nei 65 valstybėse, tačiau skiepo platinimas pasaulyje neapsieina be skandalų.

Argentina ir Vengrija – vienos iš garsiausių vakcinos šalinininkių užsienyje, skelbiančios duomenis, esą, „Sputnik“ veiksmingumas neturi lygių ir pranoksta likusias vakcinas. Prieš tai grąžinusi „Sputnik V“ siuntą, gautą iš Rusijos, Slovakija trečiadienį informavo visgi nuo birželio imsianti naudoti vakciną.

Brazilijos pareigūnai balandį nusprendė šios vakcinos atsisakyti: sprendimas priimtas peržiūrėjus dokumentus, kuriuose nurodoma, kad vakcinoje yra gyvo adenoviruso (tai įprastas peršalimą sukeliantis virusas).

Keisti rezultatai

Šią savaitę „Lancet“ skirtame laiške mokslininkai atkreipia dėmesį į „labai keistus“ ir „atsitiktinius“ rezultatus vertinant skiepo veiksmingumą skirtingose amžiaus grupėse ir pabrėžia, kad penkiose skirtingose amžiaus kategorijose skiepų veiksmingumas skiriasi labai nedaug – svyruoja nuo 90 proc. iki 92,7 proc.

Atsake į laišką, kuris taip pat publikuojamas „The Lancet“, Gamalėjos tyrimų institutas gina skiepų veiksmingumo tyrimo rezultatus ir tvirtina: „Verčių homogeniškumas tik įrodo faktą, kad... vakcinos veiksmingumas skirtingose amžiaus grupėse beveik nesiskiria“.

Laišką pasirašė devyni mokslininkai ir akademikai iš Rusijos, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Italijos ir Nyderlandų mokslo institucijų. Grupė, kuriai vadovauja Temple universiteto mokslininkas Enrico Bucci, jau ne kartą viešai reiškė abejonių dėl rusų gaminamos vakcinos nuo koronaviruso.

Rusija sulaukia kritikos ir dėl nenoro dalintis tyrimą lydinčiais papildomais duomenimis.

„Mums didžiulį nerimą kelia duomenų, kuriais remiantis daromos išvados, prieinamumas. Pateiktas ne vienas nepriklausomas prašymas leisti susipažinti su pirminiais duomenimis, kuriais remiantis rengiamos išvados, tačiau nė vienas nebuvo išgirstas. Dalijimasis duomenimis – vienas iš pamatinių tyrimų integralumo veiksnių. Šiuo atveju negali būti nė kalbos apie kažkokias sąlygas ir ribojimus,“ – teigiama mokslininkų kreipimesi.

Gamalėjos institutas atsako, jog visais duomenimis pasidalins kai tik tyrimas bus baigtas, ir vos tik jam pritars įvairūs projekto sėkme suinteresuoti subjektai, įskaitant „vadinamąjį saugumo departamentą“.

Institutas, reaguodamas į mokslininkų teiginius, nepaskelbė jokių papildomų duomenų. Grupė prašo paties „Lancet“ „paaiškinti, kuo gresia atsisakymas dalintis duomenimis, būtinais vertinant publikuojamus rezultatus“.

Skelbiami duomenys, anot ekspertų, nepatikimi ir dėl testavimo mechanizmo, kuris buvo taikomas diagnozuojant COVID-19 klinikinio tyrimo dalyviams, aiškina mokslininkai ir tvirtina, kad tai, „kaip buvo nustatyti įtariami COVID-19 atvejai, gali paskatinti abejonių PGR testų patikimumu“, o tai labai svarbu galutiniam rezultatui.

„Sputnik V“ kūrėjai tvirtina, kad atvejais, kai buvo įtariama, kad tyrimo dalyvis užsikrėtė koronavirusu, „testavimas vyko paisant COVID-19 diagnostikos protokolų, įskaitant ir PGR testus“.

Dar viena priežastis nerimauti, apie kurią kalbama atvirame mokslininkų parengtame laiške, yra savanorių, dalyvavusių bandyme, skaičiaus neatitikimai, ir nepateikiamas paaiškinimas, kodėl iš tyrimo buvo išbraukta beveik 14 tūkst. patikrintų savanorių.

„Esant tiek daug neatitikimų, natūralu abejoti skelbiamų duomenų patikimumu“, konstatuoja mokslininkai.

Gamalėjos tyrimų direktoriaus pavaduotojas Denisas Logunovas sako: „Kai kurie savanoriai buvo patikrinti, pripažinti tinkamais, tačiau bandymui atsitiktine tvarka neatrinkti. Kitų nuspręsta atsisakyti dėl išimties kriterijų arba neatitikimo tinkamumo kriterijams“.

Kiti skaičių neatitikimai – „paprasčiausios spausdinimo klaidos“, tikina jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (887)