Į lapkričio 1–12 dienomis vyksiančią konferenciją susirinks derybininkai iš 196 valstybių ir Europos Sąjungos, taip pat verslo atstovai, ekspertai ir pasaulio lyderiai.

Pastaruoju metu vis dažniau buvo kalbama, kad istorinis viršūnių susitikimas – didžiausios derybos dėl klimato kaitos po 2015 metų derybų Paryžiuje – gali vykti nuotoliniu būdu, įvairiose pasaulio šalyse toliau siaučiant pandemijai.

Buvo baiminamasi, kad kai kurie konferencijos dalyviai negalės į ją atvykti dėl koronaviruso protrūkių jų šalyse.

Britų įstatymų leidėjas ir COP26 prezidentas Alokas Sharma savo kalboje penktadienį – likus pusei metų iki konferencijos pabaigos – sakė, kad JK vyriausybė atkakliai sieks surengti fizinį tiesioginį susitikimą.

„Apie tokį aiškų troškimą garsiai girdime iš viso pasaulio vyriausybių ir bendruomenių“, – sakė jis, kalbėdamas viename vėjo jėgainių parke netoli Glazgo.

„Planuojame fizinį aukščiausio lygio susitikimą, ir bus nepaprastai svarbu užtikrinti delegatų saugumą vietos bendruomenėje“, – sakė A.Sharma.

Jis pridūrė, kad organizatoriai svarsto „visas įmanomas apsaugos nuo COVID priemones“, įskaitant testavimą ir vakcinavimą, ir praneš apie savo planus „atitinkamu laiku“.

Konferencija COP26 turėjo įvykti dar 2020 metų lapkritį, tačiau buvo atidėta dėl koronaviruso pandemijos,

„Šviesesnė ateitis“

Daug klausimų apėmusioje kalboje vardydamas JK prioritetus šiam susitikimui A. Sharma perspėjo, kad labai svarbu visoms šalims vieningai sutarti dėl tvirtų ketinimų siekti, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Pasak mokslininkų, didesnis atšilimas sukeltų nekontroliuojamų klimato pokyčių.

Šis momentas yra „mums geriausia proga kurti šviesesnę ateitį. Ekologiškų darbo vietų ir švaresnio oro ateitį“, pridūrė jis.

COP26 vadovas perspėjo, kad pasaulis kol kas nėra pasiruošęs užtikrinti, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2 Celsijaus laipsnių, kaip numato Paryžiaus susitarimas, jau nekalbant apie 1,5 laipsnio.

Prieš penkerius metus Paryžiaus susitarimą pasirašiusios šalys įsipareigojo kas penkerius metus peržiūrėti Nacionaliniu lygiu nustatytus įpareigojimus (angl. Nationally Determined Contributions, NDC), prisiimdamos naujų ambicingų siekių.

Tačiau daug didžiųjų valstybių, atsakingų už didžiausią išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kol kas to nepadarė ir net nesusitarė dėl vieningų taisyklių, užtikrinsiančių Paryžiaus susitarimo praktinį įgyvendinimą.

Pasak JT, siekiant ne didesnio nei 1,5 laipsnio atšilimo, tarša iki 2030 metų kasmet turi būti mažinama beveik 8 procentais – tiek ji sumažėjo per pandemiją.

A. Sharma sakė paklausęs savo dukterų, kokią žinutę turėtų pasiųsti derybose dalyvausiantiems lyderiams.

„Jų atsakymas buvo paprastas: „Pasakyk, prašau, jiems pasirinkti planetą“, – pridūrė jis.

Pasak A. Sharmos, gamtinių buveinių pritaikymas susidūrimui su klimato kaitos padariniais ir kovos su klimato kaita „finansavimo mobilizavimas“ bus tarp svarbiausių klausimų lapkričio konferencijoje.

Penktadienio kalboje ypatingas dėmesys buvo skirtas viso pasaulio priklausomybei nuo anglių išteklių.

„Anglių, pigiausio energijos šaltinio, dienos yra praeityje“, – perspėjo jis.

„Anglių verslas, kaip sako JT generalinis sekretorius, išnyks kaip dūmas. Tai sena technologija, – kalbėjo A. Sharma. – Taigi, padarykime, kad COP26 taptų akimirka, kai paliksime tai praeityje, kur tai ir turi būti, tačiau remsime darbininkus ir bendruomenes, kad jie atlaikytų pereinamąjį laikotarpį.“

Tačiau Jungtinės Karalystės vyriausybė sulaukė kaltinimų, kad ji laikosi dvigubų standartų, neatsisakydama planų statyti giliąją koksinių akmens anglių kasyklą šiaurės vakarų Anglijoje.

Projekto vykdymas, nors ir patvirtintas, dabar laikinai sustabdytas.

Aplinkosaugininkai taip pat piktinasi, kad ministrai gali suteikti leidimą naujam naftos ir dujų gręžiniui Šiaurės jūroje.