Pernai Jerevanas ir Baku kariavo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. Šešias savaites trukęs konfliktas pareikalavo apie 6 tūkst. gyvybių ir baigėsi Armėnijai užleidus daug teritorijų, kurias ji kontroliavo ne vieną dešimtmetį.

Anksti ketvirtadienį laikinasis armėnų ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas apkaltino Azerbaidžaną naujais nusižengimais per skubų Saugumo tarybos posėdį.

N. Pašiniano teigimu, azerbaidžaniečių pajėgos persikėlė daugiau nei 3 km į pietinę Armėnijos dalį ir pamėgino „apsiausti“ Sev Ličo ežerą, kuriuo dalijasi abi šalys.

„Tai yra pasikėsinimas į suverenią Armėnijos Respublikos teritoriją, – pareiškė N. Pašinianas. – Tai ardomosios infiltracijos aktas.“

Jis pareiškė, kad armėnų kariai atsakė „tinkamais taktiniais manevrais“, bet pabrėžė, jog vėliausias įtampos paaštrėjimas turėtų būti sprendžiamas derybomis.

Azerbaidžano gynybos ir Užsienio reikalų ministerijos atmetė naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti.

N. Pašinianas yra smarkiai spaudžiamas dėl savo veiksmų per konfliktą. Jis atsistatydino balandį, o šiuo metu laikinai vadovauja vyriausybei, paskyręs birželio 20 dieną pirmalaikius parlamento rinkimus, turinčius sušvelninti šalį apėmusią politinę krizę.

Baku ir Jerevanas, tarpininkaujant Maskvai, sudarė taikos susitarimą, tačiau įtampa išliko.

Praėjusį mėnesį abi šalys apsikeitė kaltinimais dėl šaudymo Karabache ir palei jų bendrą sieną.

Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai paskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano ir perėmė šio kalnuoto anklavo kontrolę per niokojantį 9-ojo dešimtmečio karą, nusinešusį dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių ir privertusį dar šimtus tūkstančių palikti savo namus.