Atsiprašymas pasirodė kitą dieną po koronerio sprendimo, kad britų karai 1971-ųjų rugpjūtį panaudojo „aiškiai neproporcingą“ jėgą prieš protestuotojus Balimerfyje Belfasto vakaruose.

Tarp aukų buvo kunigas ir aštuonių vaikų motina.

Žuvusiųjų, kurie, koronerio sprendimu, yra „visiškai nekalti dėl bet kokių pažeidimų“, šeimos besikeičiančias vyriausybes Londone kaltino dangstymu.

Dauningo gatvė pranešė, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasikalbėjo su Šiaurės Airijos pirmąja ministre Arlene Foster ir jos pavaduotoja Michelle O'Neill.

„Jis pasakė, kad Balimerfio tyrimo išvados... labai liūdnos ir kad 1971 metų rugpjūčio įvykiai buvo tragiški, – sakoma pareiškime. – Ministras pirmininkas JK vyriausybės vardu besąlygiškai atsiprašė už įvykius Balimerfyje ir didžiulį skausmą, kurį žuvusiųjų šeimoms sukėlė ilgos tiesos paieškos.“

B. Johnsono vyriausybė anksčiau siūlė įstatymo projektą, pagal kurį nebūtų galima baudžiamąja tvarka persekioti Šiaurės Airijoje tarnavusių britų karių. Tai kėlė kontroversiją nacionalistų bendruomenėse.

Per tris dešimtmečius trukusį konfliktą dėl britų valdymo Šiaurės Airijoje žuvo maždaug 3,5 tūkst. žmonių. Konfliktas baigėsi 1998 metais pasiekus taikos susitarimą.

Praėjusią savaitę du buvę desantininkai buvo išteisinti dėl Airių respublikonų armijos (IRA) nario nužudymo, nusprendus, kad tuometinių įrodymų negalima priimti teisme.

Baudžiamasis persekiojimas dėl nusikaltimų per Šiaurės Airiją krėtusį smurto laikotarpį, žinomą kaip „Neramumai“ (Troubles), vis dar vertinamas prieštaringai, o Šiaurės Airijos visuomenė konfesiniu požiūriu tebėra susiskaldžiusi.

Kilus provincijos protestantų, remiančių sąjungą su JK, ir susijungimą su Airija palaikančių nacionalistų katalikų susirėmimams britų kariai iš pradžių buvo pasiųsti padėti palaikyti taikos.

Tačiau jie buvo įtraukti į vienus kruviniausių konflikto epizodų.

Buvęs ministras pirmininkas Tony Blairas, padėjęs tarpininkauti dėl 1998 metų Didžiojo penktadienio susitarimo, trečiadienį paragino senus nesutarimus išspręsti įkuriant tiesos ir susitaikymo komisiją, panašią į suformuotą Pietų Afrikoje po apartheido žlugimo, o ne baudžiamuoju persekiojimu.

B. Johnsono biuras pranešė, kad vyriausybė yra pasiryžusi „pasiūlyti kelią į priekį Šiaurės Airijoje, didžiausią dėmesį skiriant susitaikymui, išpildant pareigą dėl „Neramumų“ [laikotarpio] aukų ir nutraukiant pakartotinių tyrimų ciklą“.