Sekėjų skaičiui perkopus 250 tūkst., „TikTok“ pasikvietė jį prisijungti prie talento tobulinimo programos. Būtent tada, paleidus kai kuriuos Sankt Peterburgo Aukštojoje ekonomikos mokykloje politikos mokslus studijuojančio M. Petrovo vaizdo įrašus, pradėjo dinginėti garsas.
Kinijos įmonei „ByteDance“ priklausanti „TikTok“ tapo viena iš pasauliniu mastu veikiančių socialinių tinklų bendrovių, patiriančių vis didesnį spaudimą pašalinti Rusijoje rodomą prieš vyriausybę nuteikiantį turinį. Vykdomą spaudimą galima traktuoti kaip vieną iš griežtų priemonių, kurių šalies prezidentas Vladimiras Putinas imasi norėdamas užkirsti kelią skirtingų nuomonių viešinimui. Visgi „TikTok“, esą, kitaip nei kitos įmonės, pašalinti konkretų turinį sutinka gana noriai, todėl net nusipelnė oficialių Rusijos pareigūnų pagyrų.
Kinijos valdžios organai šiais metais iš tiesų sulaukė Kremliaus kreipimosi dėl vyriausybei nepalankaus į „TikTok“ patenkančio turinio. Apie šį įvykį prasitarė su Rusijos socialinių tinklų reguliavimo politika susipažinęs pareigūnas, nepanoręs būti įvardytu, kadangi informacija, kurią jis perdavė, neteikiama viešai. Remiantis šaltinio žodžiais, „TikTok“ skelbiamos kritikos kiekis sumažėjo, kadangi bendrovė ėmė drausti nepageidaujamus pranešimus.
„Rusijos reguliavimo institucijos nurodė, kad nuo sausio pagausino turinio šalinimo užklausų kiekį, todėl pašalintų pranešimų atitinkamai padaugėjo, – sakė „TikTok“ atstovas. – Mes savo strategijų nepakeitėme – ir toliau svarstome iš vyriausybinių agentūrų gaunamas užklausas.“
Nei Kremlius, nei Kinijos užsienio reikalų ministerija susidariusios padėties nepakomentavo.
22-ejų metų M. Petrovas papasakojo apie vieną konkretų savo vaizdo įrašo nutildymo atvejį. Tąkart jo pranešimas buvo susijęs su epizodu, kuriame JAV prezidentas Joe Bidenas teigiamai atsakė į reporterio užduotą klausimą, ar V. Putinas žudikas. Būtent šis vaizdo įrašas buvo nutildytas kaip neva pažeidžiantis visuotinius reikalavimus. Dar keletas įrašų tiesiog pradingo iš M. Petrovo informacijos sklaidos kanalo, be to, tiktokeris buvo pašalintas iš talento tobulinimo programos. Už ką? Už „savo nuomonės reiškimą“, kaip jam pasakė vienas „TikTok“ darbuotojas.
„TikTok“ atstovas spaudai M. Petrovo atvejo nekomentavo.
„Pats cenzūruoju savo turinį, – prisipažino M. Petrovas. – Keletą vaizdo įrašų esu pašalinęs tiesiog todėl, kad pabijojau, jog dėl jų man gali kas nors atsitikti.“
Pajamų praradimas
Kremlius tikslinius draudimus vertina kaip efektyvias priemones, kadangi populiarūs „TikTok“ naudotojai, kaip teigia oficialūs Rusijos pareigūnai, dabar suprato, kad praras pajamų šaltinį, jei skelbs prieš V. Putiną nuteikiančią medžiagą.
Svetlana Sokova, daugiau nei 58 tūkst. sekėjų turinti tiktokerė, nurodė, kad jos puslapis buvo ištrintas tada, kai po Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno palaikymo akcijų sausio 23 d. valstybinės televizijos kanalu buvo parodytas jos vaizdo įrašas. S. Sokova susikūrė naują paskyrą, bet begalę įkeltų pranešimų socialinio tinklo paslaugą teikianti tarnyba arba uždraudė, arba kaip nors apribojo.
Anksčiau šiais metais bendrovei „TikTok“, kaip ir „Google“, „Telegram“ bei „Twitter“, buvo skirtos baudos už informacijos apie nesankcionuotas A. Navalno demonstracijas skleidimą.
Susidūrę su nuobaudomis, „TikTok“ vadovai sutiko atsižvelgti į užklausas stebėti turinį ir trinti tai, kas „nelegalu“, išplatintame pranešime nurodė Vasilijus Piskariovas, vadovaujantis Valstybės Dūmos komisijai, tiriančiai užsienio valstybių kišimąsi į Rusijos vidaus reikalus.
Kova su „ekstremistais“
Veiklos socialiniame tinkle ribojimas – tai viena iš priemonių, kuriomis Rusijoje siekiama sutramdyti skirtingų nuomonių reiškėjus. Neseniai A. Navalno šalininkai išformavo visoje šalyje veikiantį beveik 40 biurų tinklą. Per gegužę numatytą uždarą posėdį teismas turės nuspręsti, ar didžiausią opozicinį tinklą priskirti ekstremistinėms organizacijoms.
Kremlius nesuskubo paversti socialinių platformų savo ryšio priemone, todėl pasiekti kartą, kuri jokio kito šalies vadovo, išskyrus V. Putiną, nepažinojo, sekėsi gana sunkiai. Apie A. Navalną to nepasakysi: jo paskyrų sekėjai skaičiuojami milijonais, taigi, jaunimo dėmesio, nepaisant užkirstų kelių į televiziją, opozicionieriui netrūksta. Minėtina, kad jauni rusai nelinkę pasitikėti oficialia šalies žiniasklaida kaip informacijos šaltiniu, be to, kaip rodo apklausos, dažniausiai palaiko protesto akcijas.
Kaip sakė Roya Ensafi, tyrimų laboratorijos „Censored Planet“ Mičigano universitete įkūrėja, Rusija šiuo metu žengia precedento neturintį žingsnį cenzūravimo srityje ir vykdo dvejopą strategiją – verčia platformų teikėjus kontroliuoti savo turinį ir naudojasi technologijomis, užtikrinančiomis, kad jie įvykdys tokį reikalavimą.
Pavyzdžiui, iki gegužės vidurio nutarta sulėtinti „Twitter“ veikimą. Tokio sprendimo pagrindas – nepaklusimas reikalavimui pašalinti turinį, kurį Rusijos interneto kontrolės institucija įvardijo kaip neteisėtą. „Google“ tapo antimonopolinio tyrimo objektu dėl „YouTube“. Pasak reguliavimo institucijos atstovo, „Twitter“ sutiko greičiau reaguoti į Rusijos užklausas, be to, įmonė rengia scenarijų, leisiantį suderinti savo veiksmus su vietos įstatymais.
Remiantis R. Ensafi žodžiais, Rusija demonstruoja, kaip savoje šalyje vykdomas cenzūravimo strategijas galima imti taikyti ir užsienio valstybėse.
