„Trečiadienio rytą Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos kirto Armėnijos valstybinę sieną ir 3,5 kilometro įžengė į šalies teritorijos gilumą. Jos iš esmės mėgina apsupti Sevličo ežerą. Azerbaidžano veiksmai ežero rajone neleistini, tai pasikėsinimas į suverenią Armėnijos Respublikos teritoriją“, - cituoja N. Pašinianą Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pasak jo, atskirai reikia apsvarstyti, kodėl tapo galima ši iš esmės diversinė akcija.

Incidentas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano kariškių kilo trečiadienio rytą, kai Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos viename iš sienos ruožų Siuniko srityje mėgino „atlikti tam tikrus darbus“.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.

Padėtis Kalnų Karabache vėl susikomplikavo praėjusių metų rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.

Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Pagal susitarimą, Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos lieka užimtose pozicijose, o regione dislokuojami Rusijos kariškiai. Azerbaidžanui kontroliuoti grąžinami Agdamo, Kelbečero ir Lačino rajonai. Be to, Azerbaidžanui perduodama dalis Martunio, Mardakerto ir Askerano rajonų, Šušos miestas ir beveik visas Gadruto rajonas, kurie sovietmečiu buvo Kalnų Karabacho autonominės srities dalis.