„Žmonės jau vadina tai kapituliacijos dekretu. Pasirašė būtent gegužės 9-ąją“, – belsat.eu pareiškė Baltarusijos opozicijos aktyvistas Pavelas Latuška.

„Kyla natūralus klausimas, kam iš viso reikalinga Konstitucija. Visus Baltarusijos įstatymus pasirašo konkretus asmuo konkretaus asmens pavedimu. Normalioje šalyje nėra tokio liguisto prisirišimo prie konkretaus asmens. Čia jis praktiškai sukuria naują normatyvinį aktą, kuris absoliučiai prieštarauja Konstitucijai. Kodėl? O gi tam, kad būtų ramus, kas po jo mirties nutiks jo šalininkams. Jis ir po mirties nori kontroliuoti, kas vyksta Baltarusijoje. Tik valstybė – ne jo asmeninė nuosavybė. Viskas byloja, kaip smarkiai A. Lukašenka įsikabinęs valdžios, nors tos rankos jau pamėlusios ir jau nebe taip stipriai laiką tą Baltarusiją. Mes Baltarusijoje praktiškai turime fašistinį režimą“, – konstatuoja P. Latuška.

Delfi primena, kad jei A. Lukašenka būtų nužudytas, valdžia pereitų ministro pirmininko vadovaujamai Saugumo tarybai, o šalyje būtų įvesta nepaprastoji padėtis. Tokia tvarka numatoma dekrete „Apie suvereniteto ir konstitucinės tvarkos apsaugą“, kurį gegužės 9 d. pasirašė A. Lukašenka, pranešė Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba

„Dokumente numatoma, kad valstybės vadovo žūties dėl pasikėsinimo, įvykdžius terorizmo aktą, vidinės agresijos ar kitokių prievartinių veiksmų atveju, visos valstybinės institucijos ir jų pareigūnai veikia, vadovaudamiesi Saugumo tarybos, kurios posėdžiams pirmininkauja ministras pirmininkas, sprendimais“, – rašoma pranešime.

Be to, įvykus dekrete paminėtiems įvykiams, šalyje „nedelsiant įvedama nepaprastoji arba karinė padėtis“.

Šios medžiagos ruošimo metu Baltarusijos prezidento interneto svetainėje nebuvo publikuotas dekreto tekstas, spaudos tarnyba tik apibūdino jo turinį.

Pagal Baltarusijos Konstitucijos 89 straipsnį, „esant laisvam prezidento postui arba jam [prezidentui] negalint vykdyti savo pareigų“, jo įgaliojimai pereina vyriausybės vadovui.

Saugumo tarybą sudaro prezidentas ir nuolatiniai nariai: ministras pirmininkas, parlamento rūmų pirmininkai, prezidento administracijos vadovas, Saugumo tarybos valstybės sekretorius. Saugumo tarybos nariai taip pat yra gynybos ministras, Generalinio štabo viršininkas, VRM, URM, FM vadovai, Valstybės saugumo komiteto pirmininkas, Valstybės kontrolės komiteto pirmininkas, generalinis prokuroras, Tyrimų komiteto pirmininkas.

Balandžio 18 d., šalyje vykstant pavasario aplinkos tvarkymo akcijai, į Šklovo rajoną atvykęs A. Lukšenka teigė, kad artimiausiu metu priims „vieną iš svarbiausių sprendimų prezidento karjeroje“.

Baltarusiją kelis mėnesius krėtė masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus.

66 metų autoritariškasis Baltarusijos lyderis slopina istorinius protestus prieš jo valdymą, kilusius paskelbus jį rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų laimėtoju, ir tvirtina užkirtęs kelią Vakarų vadovaujamai revoliucijai.

Baltarusijos KGB skelbė neva užkirtusi kelią pasikėsinimui į A. Lukašenką

Delfi primena, kad balandžio viduryje Baltarusijos Valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovas Ivanas Tertelis televizijos kanalui ONT pareiškė, kad buvo užkirstas kelias pasikėsinimui į A. Lukašenkos gyvybę.

Anot KGB vadovo, „operacijos metu buvo užkardyta teroristinių požymių turinčios organizuotos grupės veikla“.

„Grupės nariai nuodugniai planavo ir ėmėsi praktiškai įgyvendinti sąmokslą pašalinti Baltarusijos prezidentą ir jo šeimos narius bei organizuoti ginkluotą maištą, siekiant prievarta užgrobti valdžią“, – sakė jis.

A. Lukašenka tvirtino esą sąmoksle dalyvavo JAV vadovybė. „Niekas negalėjo duoti užduoties [pašalinti prezidentą], išskyrus aukščiausią politinę vadovybę. Tik jie“, – sakė A. Lukašenka.

Baltarusių opozicija informaciją apie galimą valstybės perversmą pavadino specialiųjų tarnybų provokacija. JAV Baltarusijos mestus kaltinimus paneigė.

Cichanouskaja ragina JAV izoliuoti Lukašenką

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paragino JAV paskelbti daugiau sankcijų Minskui, kad A. Lukašenka, kurio Baltarusijos prezidentu nepripažįsta nei Vašingtonas, nei Vakarų demokratijos, būtų dar labiau izoliuotas.

„Raginu jus, Amerikos žmonių išrinktieji atstovai, toliau veikti ryžtingai. Raginame JAV drauge su partneriais Europoje įsitraukti į tarptautinį tarpininkavimą“, – kalbėjo S. Cichanouskaja, kuri virtualiai kreipėsi į Tomo Lantoso žmogaus teisių komisijos posėdį Kongrese.

Ji taip pat paragino JAV „pasinaudojant savo diplomatija dar labiau izoliuoti Lukašenką“.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais.

38-erių S. Cichanouskaja, kurią opozicija ir Vakarai laiko tikrąja nugalėtoja, po rinkimų pasitraukė į Lietuvą, Minsko režimui pradėjus persekioti opozicijos aktyvistus ir areštavus šimtus žmonių, dalyvavusių masiniuose protestuose. Daugeliui jų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Balandį JAV sugrąžino sankcijas devynioms valstybinėms bendrovėms, A. Lukašenkai ignoravus raginimus paleisti politinius kalinius, sulaikytus per antivyriausybinius protestus.

S. Cichanouskaja gyrė šias JAV iždo departamento sankcijas kaip „vienas efektyviausių priemonių“, tačiau paragino Jungtines Valstijas nubausti ir kitus jos šalies subjektus.

Ji taip pat paragino JAV Kongresą apsvarstyti galimybę labiau paremti pilietinės visuomenės organizacijoms Baltarusijoje, taip pat nepriklausomai žiniasklaidai ir privačiajam sektoriui, kaip kad, jos teigimu, daro Europos Sąjunga.

Be to, Baltarusijos opozicijos lyderė atkreipė dėmesį, kad tarp tarptautinių galių nevyksta joks reikšmingas pokalbis apie tai, kaip nutraukti devynis mėnesius trunkančią politinę krizę jos šalyje.

„Raginame JAV imtis aktyvaus vaidmens organizuojant tokią tarptautinę konferenciją, įtraukiant platų suinteresuotųjų šalių ratą“, – sakė S. Cichanouskaja.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (32)