COVID-19 vis dažniau pasiglemžiant jaunų žmonių gyvybes ir pavojingai persipildant ligoninėms, vien per pirmuosius keturis šių metų mėnesius fiksuota apie 500 tokių mirčių, teigia Brazilijos motinas ir kūdikius stebinti grupė. Šis rodiklis didesnis nei prieš devynis mėnesius: apie 30 per savaitę, palyginti su 10.
„Brazilija jau anksčiau turėjo struktūrinę problemą, susijusią su reprodukcinės sveikatos priežiūra, – sakė Debora Diniz, Brauno universiteto (Rodo sala) mokslininkė, kuri pastaruosius metus stebėjo COVID-19 ir nėštumo sąsajas Brazilijoje. – Pandemija perkrovė sveikatos sistemą. Yra reali rizika, kad gali atsirasti ištisa našlaičių karta.“
Brazilijos kovos su COVID-19 etapai dažnai tampa pandemijos apraiškų kitose pasaulio vietose pranašu. Daug labiau užkrečiamos atmainos, jau besiskverbiančios į likusią Lotynų Amerikos dalį, atsiradimas.
Gerokai jaunesnių populiacijų pažeidžiamumas, pastebimas, pavyzdžiui, Junginėse Valstijose, ir medicininio deguonies trūkumas, nuo kurio kenčia Indija, – visa tai kiek anksčiau patyrė ši šalis su 212 mln. gyventojų. Tas pats gali būti taikytina COVID-19 ir nėštumui. Tyrimas, kurį balandį publikavo žurnalas „Jama Pediatrics“, nustatė, kad COVID-19 tarp nėščiųjų „siejamas su nuolatiniu ir gerokai didesniu sergamumu ir mirštamumu bei neonatalinėmis komplikacijomis“, ypač jeigu motinos serga gretutinėmis ligomis ar kai joms pasireiškia klinikiniai simptomai.
Tyrimas, kuriame dalyvavo aštuoniolika turtingų ir skurdžių šalių, nustatė, kad moterys, kurioms buvo nustatytas teigiamas COVID-19 testas, pagimdydavo anksčiau, o nėštumo metu dažniau pasireikšdavo hipertenzija.
Antroji viruso banga skaudžiai kirto Brazilijai, tam daugiausia įtakos turėjo vangus laikymasis fizinių kontaktų ribojimų ir atsiradusi daug sparčiau plintanti naujoji atmaina. Per dieną dažnai mirštant iki 3000 žmonių, netrukus jau buvo viršyta 200 000, 300 000, o dabar jau ir 400 000 mirčių nuo COVID-19 riba, pagal šį parametrą nusileidžiant tik Jungtinėms Valstijoms. Mirštamumo rodiklis pašoko iki 4,5 proc., daugiau nei dvigubai palyginti su praėjusiais metais, rodo šalies Visuomenės sveikatos instituto „Fiocruz“ duomenys.
Balandį Brazilijos sveikatos institucijos paskelbė retą kreipimąsi į moteris ragindamos atidėti planuojamus nėštumus. „Gimdymo namuose vyraujant sumaiščiai, reikėtų apsvarstyti tokių planų atidėjimą“, – teigė sveikatos ministerija.
Brazilei Adriely Carnerio de Santana toks perspėjimas nuskambėjo per vėlai. Ji buvo 26-erių, kai praėjusiais metais sužinojo, kad turės dukterį. Neįprastas virusas dar tada buvo naujiena.
Adriely su savo vyru Fabio gyveno Olindos mieste, šiaurės rytinėje šalies dalyje, tame pačiame name kaip ir jos motina. Ji jau iki tol turėjo sveikatos problemų: sirgo Čikungunija karštlige (chikungunya) 2017 metais, ir denge 2019 metais, – abi šios ūmios virusinės ligos yra pernešamos uodų. Tad kai smogė koronavirusas, ji užsidarė namuose.
Likus mėnesiui iki spalį numatyto gimdymo, ji buvo paguldyta į ligoninę dėl šlapimo takų infekcijos. Kadangi kraujo spaudimas buvo smarkiai pakilęs, gydytojai nutarė skatinti gimdymo veiklą.
Kūdikis, Aylla Vitorija, gimė sveikas, bet Adriely buvo silpna ir jai buvo reikalinga ICU lova, kurios ligoninė neturėjo. Moteris buvo perkelta į kitą ligoninę ir patalpinta į palatą su kitomis pacientėmis. Po keturių dienų jai sutriko kvėpavimas. Ji vėl buvo perkelta į kitą ligoninę, šįkart – į COVID-19 įstaigą, kur jai buvo nustatytas teigiamas COVID-19 testas. Po dviejų savaičių ji mirė, taip ir nespėjusi į rankas paimti savo naujagimio.
„Mano duktė užsikrėtė COVID-19 ligoninėje, – tvirtino Edilene Carneiro. – Ji jau buvo silpnutė, bet būtų galėjusi išgyventi, jei būtų paguldyta į izoliuotą palatą“. 53-jų metų kirpėja padeda auginti savo anūkėlę.
Vyriausybė įtraukė nėščiąsias moteris į prioritetinę COVID-19 vakcinacijos grupę, bet dėl didelio vakcinų trūkumo šalies valstijoms tenka stabdyti vakcinacijas kas kelias savaites. Iki šiol Brazilija sušvirkštė 51 mln. vakcinos dozių, viena doze paskiepijusi 16 proc. gyventojų, abiem dozėmis – apie 8 proc. populiacijos.
Pasak šaltinių, susipažinusių su situacija, šalies pareigūnai taip pat svarsto apie piniginės paramos našlaičiams programą.
Nors kitose abiejų Amerikų šalyse nėščiosios užsikrečia COVID-19, mirčių atvejų pasitaiko daug mažiau. Anot Amerikos sveikatos organizacijos, didžiausias užsikrėtimų rodiklis registruojamas Jungtinėse Valstijose. Brazilija pagal šį rodiklį nusileidžia ir Peru, Argentinai, Čilei, Kolumbijai ir Meksikai. Tačiau mirštamumas šioje šalyje yra beveik dešimt kartų didesnis nei kitur Amerikose.
Nepakankamos ataskaitos ir duomenų trūkumas apsunkina pastangas atsekti tikrąją situaciją. Brazilijos sveikatos ministerija savo tinklapyje neanalizuoja statistinių duomenų ir neatsako į prašymus pateikti oficialius rodiklius. Kaip teigia „Observatório Obstétrico Brasileiro Covid-19“, grupė stebinti šią problemą Brazilijoje, vien per pirmuosius keturis 2021 mėnesius koronavirusu užsikrėtė 4 031 besilaukianti ar ką tik pagimdžiusi moteris, 494 mirė.
Keletas ligoninių buvo pertvarkytos į COVID-19 gydymo centrus, dėl ko būsimos motinos tapo labiau pažeidžiamos, sakė Rossana Francisco, San Paulo universiteto medicinos fakulteto profesorė ir grupės narė. Kai nėščiosios moterys susirgdavo, ligoninės nusiųsdavo jas į specializuotas nėščiųjų priežiūros įstaigas. Tapo daug sudėtingiau suteikti tinkamas gydymo paslaugas.
Pasak profesorės, dar viena problema yra ta, kad nėra aišku, kokio protokolo reikėtų laikytis COVID užsikrėtusių nėščiųjų atveju. Gydytojai, pavyzdžiui, nerimauja, ar kniūbsčia padėtis, į kurią įprastai guldomi COVID-19 ligoniai, nepakenks nėščiosioms. Be to, beislaukiančios moterys turi daugiau problemų dėl deguonies prisotinimo ir joms intubacijos prireikia anksčiau nei kitiems COVID-19 ligoniams, bet gydytojai, rūpindamiesi kūdikio saugumu, neretai neskuba atlikti šios procedūros.
„Nėščios moterys neužsikrečia COVID-19 lengviau, bet jų užsikrėtimas yra daug rimtesnis“, – sakė R. Francisco.
Sprendimas įtraukti nėščiąsias ir ką tik pagimdžiusias moteris į prioritetines COVID-19 vakcinacijos grupes priimtas per vėlai, ir tai turėtų būti rimtas perspėjimas kitiems, sako Fatima Marinho, epidemiologė ir organizacijos „Vital Strategies“ vyresnioji patarėja.
„Brazilijos vyriausybė nuo pat pandemijos pradžios nesirūpino nėščiosiomis“, – sakė ji.
