„Tikrovė tokia, kad privalome pasiruošti gyventi pasaulyje, kuriame randasi naujų grėsmių – grėsmių, kurias galime atremti tik kartu“, – ES diplomatijos vadovas rašė savo tinklaraštyje po 27 šalių bloko gynybos ministrų pasitarimo dalyvaujant NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.
Pasak J. Borrelio, vienas iš šiame susitikime priimtų sprendimų yra beprecedentis kvietimas trims ES nepriklausančioms NATO šalims – JAV, Kanadai ir Norvegijai – prisidėti prie Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (Permanent Structured Cooperation, PESCO) iniciatyvos, turinčios užtikrinti didesnį karinį mobilumą krizės atveju.
Europoje laikoma daugiau kaip 70 tūkst. amerikiečių karių, be kita ko, padedančių užtikrinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos saugumą potencialios Rusijos agresijos akivaizdoje.
Kanada vadovauja šiame regione dislokuotai NATO priešakinių pajėgų grupei, į kurios veiklą taip pat yra įsitraukusi Norvegija. Karinis aljansas siekia sudaryti sąlygas prireikus greitai perkelti karius ir techniką.
Gynybos ministrai taip pat aptarė galimybes stiprinti ES kaip „visokeriopos veikėjos saugumo srityje“ vaidmenį, įskaitant projekto „Strateginis kompasas“, kuris yra pirmoji Bendrijos saugumo ir gynybos koncepcija, plėtrą, rašo J. Borrellis.
Jis pasiūlė sutelkti pastangas trimis kryptimis, kad būtų padidintas PESCO dalyvių operatyvinės sąveikos veiksmingumas.
J. Borrellis paragino sąjungininkams tolygiau dalytis našta, kad būtų spartinamas ES gynybos struktūrų sprendimų priėmimas, o visos misijos ir operacijos, kuriose dalyvauja ES, būtų aprūpinamos reikiamais ištekliais.
Diplomatijos vadovas taip pats siūlo didinti ir kaip „gerą pavyzdį“ pateikia Koordinuoto buvimo jūrose programą, leidžiančią ES šalims keistis informacija, renkama Bendrijos narių karinių jūrų pajėgų. Tokios bendradarbiavimo pavyzdys yra šiuo metu vykdomas bandomasis projektas Gvinėjos įlankoje, kuris galbūt galėtų išplėstas ir apimti Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
Trečioji kryptis, į kurią siūlo susitelkti J. Borrellis – pastangos užtikrinti galimybę sparčiau organizuoti ES misijas ir operacijas įvairiose pasaulio dalyse.
Pasak J. Borrellio, ministrai aptarė ES „pirminio dalyvavimo pajėgų“ (Initial-Entry Force), kurios galėtų būti greitai dislokuojamos reaguojant į kokią nors krizę, idėją. Tokias pajėgas galėtų sudaryti apie 5 000 karių, įskaitant sausumos pajėgas ir, prireikus, aviacijos ir karinių jūrų pajėgų elementai. Anot J. Borrellio, tokių pajėgų branduolį galėtų sudaryti kas pusmetį rotuojamas 2,5 tūkst. karių kontingentas.
Per susitikimą taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su Vakarų Balkanais, Iraku, Viduržemio jūros centriniu regionu, ir apsikeista informacija apie padėtį Afganistane, nurodė J. Borrellis.