„Neketinu pernelyg išsiplėsti, išsakydamas kažkokias nuomones. Tiesiog pasakysiu, kad visi suprastumėte: jeigu europiečiai dėl tų sankcijų nori sau prisidaryti problemų, tai ir prisidarys. Daugiau neturiu, ką pridurti“, – pareiškė Baltarusijos prezidentas.
Jis taip pat paprašė Baltarusijos ministro pirmininko parengti informacijos apie stambiausias Europos bendroves, dirbančias šalyje – „kaip ten joms sekėsi per tuos amerikiečių išsidirbinėjimus ekonomikoje“. „Pasižiūrėsim, kaip ten jos dirba“, – pridūrė A. Lukašenka.
Po susitikimo žurnalistai Baltarusijos premjero teiravosi, kurioms konkrečiai užsienio bendrovėms ateityje gresia nukentėti nuo sankcijų.
„Jeigu jau taip nutiks, žinoma, pasakysime. Tik dar kartą noriu pabrėžti, kad nenorime veikti taip karštakošiškai, kaip kad elgiasi su mumis“, – pareiškė R. Golovčenka.
Anot Baltarusijos ministro pirmininko, Minskas mano, kad „Vakarų politiniuose ir verslo sluoksniuose galiausiai vis tiek nugalės sveikas protas“, ir jie liausis darę spaudimą sankcijomis.
Kalbėdamas apie šalis, turinčias „rimtų verslo interesų“ Baltarusijoje, premjeras paminėjo Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir Ukrainą.
Po prezidento rinkimų, vykusių praeitų metų rugpjūtį, Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai, nukreipti prieš neteisėtą A. Lukašenkos perrinkimą, rašo rbc.ru. Vyriausioji rinkimų komisija teigia esą pergalę rinkimuose užtikrintai iškovojo A. Lukašenka. Jo pagrindinė oponentė Sviatlana Cichanouskaja paliko šalį, jai Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė bylą dėl ekstremistinio judėjimo įkūrimo.
Europos Sąjunga keliais etapais pritaikė sankcijų aukšto rango Baltarusijos valdininkams, prezidentą palaikančioms bendrovėms ir verslininkams. Sąraše atsidūrė ir pats A. Lukašenka, taip pat jo sūnus Viktoras. Pats A. Lukašenka tvirtina, kad prezidento rinkimai vyko teisėtai. Maskva jų rezultatus pripažino.
Spalį Baltarusija įvedė atsakomųjų sankcijų Europos Sąjungai, uždraudusi į šalį atvykti įtakingiems Europos valdininkams ir verslininkams. Be to, Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makejus pareiškė, kad Minskas ketina riboti kai kurių politinių fondų veiklą ir peržiūrėti kai kurių humanitarinių, švietimo ir kultūros programų darbus.
Balandžio pabaigoje Baltarusijos valdžia pusmečiui uždraudė į šalį įvežti kai kurias prekes iš Europos šalių. Ribojimai teko automobilių gamintojui iš Čekijos „Škoda Auto“, vokiečių bendrovės „Liqui Moly“, gaminančiai tepalus automobiliams ir kitus gaminius, produkcijai, taip pat Vokietijos odos priežiūros priemonių gamintojo „Beiersdorf AG“ prekės ženklams („Nivea“, „Eucerin“, „Tesa“, Hanspalast“ ir t.t.).
Šios bendrovės sausį paskelbė atsisakančios remti pasaulio ledo ritulio čempionatą, kurio susitikimai nuo gegužės 21-osios iki birželio 6-osios buvo planuojami Maskvoje ir Rygoje. Tik sausio viduryje Tarptautinė ledo ritulio federacija iš Baltarusijos teisę rengti čempionatą atėmė, motyvuodama tuo, jog Minske neįmanoma užtikrinti komandų, žiūrovų ir oficialių asmenų gerovės.
