Virtinė šalių – nuo Laoso iki Tailando Pietryčių Azijoje, ir tų valstybių, kurios ribojasi su Indija, tokių kaip Butanas ir Nepalas, – pastarosiomis savaitėmis praneša apie didelius infekcijų protrūkius. Tokį užsikrėtimų šuolį daugiausia pakurstė labiau užkrečiamos viruso atmainos, nors gyventojų nusiraminimas ir išteklių, būtinų plitimui suvaldyti, stygius taip pat įvardijamos kaip protrūkio priežastys.

Praėjusią savaitę Laose, atvejų skaičiui per mėnesį pašokus daugiau nei 200 kartų, sveikatos ministras aktyviai ėmėsi ieškoti medicinos įrangos, resursų atsargų ir gydymo priemonių. Nepale žaibišku greičiu prisipildo ligoninės, senka medicininio deguonies atsargos. Tailande, kur 98 proc. naujų atvejų siejami su labiau užkrečiama patogeno atmaina, sveikatos priežiūros įstaigos patiria didelį spaudimą, tuo tarpu kai kurios Ramiojo vandenyno regiono salos-valstybės susiduria su pirmosiomis COVID bangomis.

Nors nė viena iš minėtų šalių negali prilygti Indijai pagal populiacijos dydį ar protrūkio mastą, užsikrėtimų šuolis šioje saujelėje šalių daug staigesnis ir kelia galimus nekontroliuojamo plitimo pavojus. Pakartotinės viruso bangos – ir pirmą kartą plykstelėję protrūkiai kai kuriose vietovėse, kurios pernai faktiškai išvengė šios nelaimės, – didina poreikį kuo skubiau aprūpinti vakcinomis skurdesnes, mažesnį svorį turinčias šalis ir sustabdyti užsitęsusią pandemiją.

„Labai svarbu suprasti, kad Indijos scenarijus galimas bet kur, – per praėjusią savaitę vykusią spaudos konferenciją kalbėjo Hansas Klugė, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius. – Tai vis dar milžiniškas iššūkis.“

Laosas, išgarsėjęs rekordiniu naujų infekcijų skaičiumi balandį, lyginant su kovu, išsiveržė į pirmaujančias pozicijas, antroje vietoje pagal naujų atvejų augimą atsidūrė Nepalas ir Tailandas – abiejose šalyse naujų atvejų skaičius šoktelėjo per 1 000 proc. palyginti su ankstesniu mėnesiu.

Sąrašo viršuje – ir Butanas, Trinidadas ir Tobagas, Surinamas, Kambodža ir Fidžis, kuriose epidemija pratrūko triženkliu augimu.

„Visoms šalims iškilęs pavojus, – sako Davidas Heymannas, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos (LSHTM) infekcinių ligų epidemiologijos profesorius. – Liga, regis, tampa endemine ir todėl greičiausiai artimiausioje ateityje kels pavojų visoms šalims.“

Gegužės 1 dieną Indija pranešė apie rekordinį naujų atvejų skaičių per praėjusią parą – 401 993, o mirčių skaičius kitą dieną taip pat pasiekė naujas aukštumas, 3 689. Šalies ligoninės ir krematoriumai dirba viršvalandžius, augant sergančiųjų ir aukų skaičiui. Krizę apsunkina ir medicininio deguonies trūkumas, dėl kurio sveikatos priežiūros įstaigos negali gydyti ligonių su koronaviruso pažeistais plaučiais, gaudančiais orą prie jų slenksčio.

Staigus protrūkis Laose – vietovėje, kur iki balandžio 20 dienos nuo pandemijos pradžios buvo užfiksuota tik 60 atvejų ir nė vienos mirties, – rodo, su kokias iššūkiais susiduria kai kurios šalys, neturinčios prieigos prie jūros. Prastai apsaugotos sausumos sienos apsunkina pastangas užkirsti kelią nelegaliam sienos kirtimui, nors oficialiai patekimas į šalį uždraustas. Komunistų valdomas Laosas įvedė karantiną savo sostinėje Vientiane ir uždraudė judėjimą tarp sostinės ir provincijų. Šalies sveikatos ministras kreipėsi į kaimynes, tokias kaip Vietnamas, su prašymu aprūpinti šalį gyvybes gelbėjančiais ištekliais. Nepale ir Butane atvejų protrūkiai iš dalies siejami su grįžtančiais tautiečiais. Nepalas, kuris nustatė naujos indiškosios atmainos atvejų, turi ribotus išteklius kovai su virusu.

„Turime veikti dabar“

Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija pranešė, kad Nepale sparčiai auga COVID-19 atvejų skaičius.

Vos prieš mėnesį šioje Himalajų šalyje, turinčioje 31 mln. gyventojų, per parą buvo užfiksuojama apie 100 COVID-19 atvejų. Dabar šis skaičius yra didesnis nei 8 600.

„Situacija blogėja sulig kiekviena diena ir ateityje gali tapti nevaldoma“, – pirmadienį sakė Nepalo sveikatos apsaugos ir gyventojų ministerijos atstovas spaudai dr. Samiras Adhikari.

Nors Nepalo valdžia sugriežtino pasienio kontrolę ir įvedė karantiną labiausiai paveiktuose regionuose, įskaitant sostinę, kai kurie žmonės baiminasi, kad tokių priemonių neužteks norint suvaldyti koronavirusą, kuris plinta sostinėje ir net pasiekė Everesto bazinę stovyklą, skelbia „Reuters“.

„Turime veikti dabar ir turime veikti greitai, jeigu norime suvaldyti šią humanitarinę katastrofą. Virusas nepaiso sienų, ir mutavusios atmainos siaučia Azijoje“, – sakė Alexanderis Matheou, Ženevoje įsikūrusios Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos, atstovaujančios pasauliniam humanitarinės pagalbos tinklui, Azijos ir Ramiojo vandenyno reikalų direktorius.

Dabar Nepale fiksuojama 57 kartus daugiau atvejų nei prieš mėnesį; 44 proc. testų rezultatas yra teigiamas, nurodoma pareiškime. Netoli sienos su Indija esantys Nepalo miesteliai nesusidoroja su didėjančiu žmonių, kuriems reikalingas gydymas, skaičiumi. Be to, du vakcinos skiepus gavo tik 1 proc. šalies gyventojų.

„Tai, kas dabar vyksta Indijoje, yra siaubingas Nepalo ateities vaizdas, jeigu mums nepavyks suvaldyti naujausio COVID-19 protrūkio, kasdien nusinešančio vis daugiau gyvybių“, – sakė Nepalo Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas Netra Prasadas Timsina.

„Tiesiog siaubinga, kad žmonės negali atsisveikinti su savo mylimaisiais, nes dėl naujų koronaviruso atmainų, Nepale pasiglemžiančių visų amžiaus grupių atstovų gyvybes, kremavimo tempai yra rekordiniai“, – pridūrė jis.

Pareiškime pažymima, kad, plintant COVID-19 protrūkiui, kitos Indijos kaimynės taip pat atsidūrė pavojuje ir kad intensyviosios terapijos skyriai Pakistano ir Bangladešo ligoninėse yra užpildyti arba beveik užpildyti.

„Labai rimta“

Situacija „labai rimta“, sako Ali Mokdadas, Vašingtono universiteto vyriausiasis gyventojų sveikatos strategijos pareigūnas. „Naujosioms atmainoms prireiks naujos vakcinos ir palaikomosios priemonės-busterio jau paskiepytiesiems, – jos užvilkins pastangas suvaldyti pandemiją“, – sako jis.

Pasak A. Mokdado, skurdesnių valstybių ekonominiai sunkumai daro šią kovą dar nuožmesnę.

Tailandas, kuris siekė atgaivinti savo nukentėjusią turizmo pramonę, vėl įvedė privalomąjį dviejų savaičių karantiną visiems atvykėliams. Vyriausybės 2021 m. pajamų iš turizmo prognozė buvo sumažinta nuo 260 mlrd. batų (sausio mėn. prognozėmis) iki 170 mlrd. batų (5,4 mlrd. JAV dolerių). Šalies valdžia, sveikatos sistemai jaučiant didelį spaudimą, bando kurti lauko ligonines, kuriose būtų patalpinti dideli pacientų srautai.

Apie 98 proc. atvejų Tailande, remiantis 500 žmonių duomenimis, susiję su atmaina, pirmą kartą aptikta Jungtinėje Karalystėje, teigia Yongas Poovorawanas, Chulalongkorno universiteto klinikinės virusologijos kompetencijos centro vadovas.

Raudonoji zona

Kambodžoje nuo pat dabartinio protrūkio pradžios nustatyta per 10 000 vietinių užsikrėtimo atvejų daugiau nei 20-yje provincijų. Kambodžos sostinė Pnompenis dabar tapęs „raudonąja zona“, arba didelės rizikos židinio zona.

Šri Lankoje, saloje-valstybėje, esančioje pietiniame Indijos pakraštyje, valdžia izoliavo atskiras vietoves, uždraudė vestuves ir susibūrimus, lankytis uždarose kino teatrų patalpose bei baruose, tikėdamasi sustabdyti rekordinį atvejų šuolį po balandį vykusių vietos Naujųjų metų švenčių. Vyriausybė tvirtina, kad situacija kontroliuojama.

Trinidadas ir Tobagas paskelbė įvedantis dalinį karantiną po to, kai šalies dienos atvejų skaičius pasiekė rekordines aukštumas; iki gegužės pabaigos uždaryti restoranai, prekybos centrai, kino teatrai. Per pastarąjį mėnesį užsikrėtimų skaičius maždaug 700 proc. didesnis palyginti su ankstesniu mėnesiu. Toks atvejų šuolis fiksuojamas ir Suriname, Pietų Amerikos šiaurės rytinėje pakrantėje. Balandį, palyginti su kovu, užsikrėtimų skaičius čia buvo didesnis daugiau nei 600 procentų.

Kai kurios Ramiojo vandenyno regiono salos-valstybės, anksčiau faktiškai nesusidūrusios su COVID-19 dėl griežtos sienų kontrolės, dabar išgyvena pirmąją užkrato bangą. Miestai turistų itin pamėgtame Fidžyje uždaryti, po to, kai didesnė visuomenės dalis užsikrėtė koronavirusu nuo kariškių.

„Pastaruoju metu fiksuojamas atvejų šuolis Ramiojo vandenyno regione rodo, kokia svarbi ne tik stipri sienų apsauga, bet ir reali galimybė pristatyti vakcinas į šias šalis, – sakė Jonathanas Prykje‘as, vadovaujantis Sidnėjuje veikiančios ekspertų grupės „Lowy Institute“ atliekamiems Ramiojo vandenyno regiono tyrimams. – Indija – tai šokiruojantis perspėjimas šiai pasaulio daliai. Jos pavyzdys rodo, kaip sparčiai ši pandemija gali tapti nevaldoma.“

Išsivysčiusių šalių, vakcinacijų dėka atsigaunančių po pandemijos, pareiga prisidėti prie teisingesnio pasaulinio vakcinų, diagnostinių testų ir gydymo priemonių, įskaitant medicininį deguonį, paskirstymo, sako D. Heymannas, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos (LSHTM) profesorius.

Pasaulis dar negali pasigirti sukoordinuotu pasaulinio masto atsaku, ir tai verčia nerimauti, sakė Jennifer Nuzzo, Baltimorėje esančio Johnso Hopkinso Centro sveikatos priežiūros vyresnioji mokslininkė.

Grįžimas į įprastą iki 2020 metų vyravusį gyvenimo lygį „iš tikrųjų priklauso nuo kiek įmanoma aktyvesnių pastangų padėti šalims suvaldyti šį virusą, – sakė ji. – Aš labai tikiuosi, kad šalys pasigilins šiuo klausimu ir nuspręs, kuo jos galėti padėti.“